Kaltė


Bronius radzevicius kalte analize. Bronius radzevičius kaltė. Radzevičius kaltė. Bronius radzevicius kalte aprasymas. Radzevicius kalte analize. Kalte bronius radzevicius. Bronius radzevicius kalte siuzetas. B radzevicius kalte analize. Rasinelis apie kalte. Radzevicius kalte isvardyti veikejus.

Psichologijos referatas. Įvadas. Kaltės jausmo samprata ir rūšys. Kaltės jausmo funkcijos. Kaltės jausmo atsiradimas. Kaltės ‘‘išpirkimas‘‘. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Žmogus per visą savo gyvenimą jaučia daug emocijų: tiek teigiamų, tiek neigiamų. Kaltės ir skriaudos jausmas yra vieni iš nemaloniausiųjų. Nei vienas iš mūsų nenorime jų patirti. Šis referatas padės mums sužinoti pačius pagrindinius aspektus, susijusius su kaltės ir skriaudos jausmais. Gamtoje neegzistuoja tokių sąvokų kaip gerai ar blogai. Pusiausvyros jėgos vienodą reikšmę teikia tiek geriems, tiek blogiems poelgiams. “kiekvienam yra tekę graužtis ir gailėtis suvokus, kad esi užgavęs, pažeminęs, nuskriaudęs žmogų, nepagelbėjęs jam sunkią valandą, arba dėl to, kad esi netesėjęs pažado, neatlikęs pareigos. Tokia graužatis ir gailestis yra vadinami kaltės jausmu. Todėl apie jį prabyla sąžinės balsas. Sąžinė prabyla ir tuomet, kai asmuo suvokia pasirinkęs neteisingą gyvenimo kelią, padaręs klaidų, už kurias vėliau tenka skaudžiai mokėti. Todėl pateiksim keletą patarimų, kaip atsikratyti slegiančio kaltės jausmo. ” darbo tikslas: išnagrinėti kaltės jausmą.


Žmogus per visą savo gyvenimą jaučia daug emocijų: tiek teigiamų, tiek neigiamų.

Gamtoje neegzistuoja tokių sąvokų kaip gerai ar blogai.

kiekvienam yra tekę graužtis ir gailėtis suvokus, kad esi užgavęs, pažeminęs, nuskriaudęs žmogų, nepagelbėjęs jam sunkią valandą, arba dėl to, kad esi netesėjęs pažado, neatlikęs pareigos. Todėl pateiksim keletą patarimų, kaikaltė - jausmas, kurį jaučia žmogus, tikintis, jog padarė kažką blogo. Teisiniu požiūriu kaltė reiškia, jog žmogus pažeidė įstatymus, neatsižvelgiant į tai ar buvo padaryta moralinė žala. Psichologijoje kaltė reiškia emocionalią būseną, kai asmuo patiria konfliktą dėl to, ko, jo įsitikinimu, nereikėjo daryti (arba atvirkščiai dėl to ko nepadarė, nors, jo įsitikinimu, derėjo). Froidas šį jausmą apibūdino kaip kovą tarp ego ir superego (p. Breitman).

Kai kurie mąstytojai teigė, jog kaltė naudojama kaip įrankis socialinei kontrolei. Kadangi nusikaltę žmonės jaučiasi nenusipelnę, jie mažiau linkę ginti savo teises ir reikalauti privilegijų. Žmonės turintys valdžią stengiasi įdiegti kaltės jausmą masėms, kad jos būtų paklusnesnės.

Evoliucinės psichologijos tyrinėtojai teigė, jog kaltė yra racionali žmogiška emocija atrinkta evoliucijos. Jei asmuo jaučiasi kaltas skriausdamas kitą ar negalėdamas atsilyginti už gerą, jis bus linkęs neskriausti kitų ir netapti savanaudžiu; tokiu būdu jis sumažina keršto galimybę tarp genčių ir taip apsaugo save ir savo gentį.

Dar vienas gerai žinomas kaltės suvokimas- kaltė pripažinta prisiekusiųjų teismo. Jei asmuo pripažįstamas kaltu - su juo bus elgiamasi kaip su kaltuoju, nepaisant to ar jis yra iš tikrųjų kaltas ar ne. Todėl atsirado kita taisyklė - žmogus nekaltas, kol neįrodyta priešingai, tačiau tokiu būdu rizikuojama paleisti kaltą žmogų ir sukeliama grėsmė kitiems.

Kiti- dažniausiai vienokio ar kitokio pobūdžio teisti - tiki, jog kaltė atsiranda pažeidus universalias to kas teisinga ir kas ne nuostatas. Tačiau ir pripažįstantys tokią teoriją, suvoteigiama, jog tradicinė japonų ir senovės graikų visuomenės rėmėsi labiau gėdos jausmu, negu kaltės. Pasekmės po to, kai esi užkluptas, buvo svarbesnis faktorius, nei individualaus asmens jausmai bei išgyvenimai. Didesnis dėmesys buvo skiriamas etiketui negu etikai.

Krikščionybė bei islamas perėmė kaltės suvokimą iš judaizmo, persų bei romėnų idėjų, daugiausia augustino interpretuotų platono idėjų krikščionybėje.

Kaltė. (2010 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalte.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:20