Kantas filosofo portretas


Filosofijos aprašymas. Filosofo portretas Imanuelis Kantas.


Išorinis filosofo gyvenimas tekėjo monotoniškai, ritmingai, vienodai, ir tuo skyrėsi nuo kitų jo profesijos žmonių. Šito nepasakysi apie jo vidinį, dvasinį gyvenimą. Jo vidiniame pasaulyje buvo atliekami nuostabūs žygdarbiai, subręsdavo ir gimdavo nuostabios idėjos. Jo mintys nuolatos klajojo po kontinentus, veržėsi į visatą, stengėsi pasiekti universumo ribas. Mintys skverbėsi į žmogaus sielos gelmes, siekė pažinti žmogaus esmę. Mintys pulsavo įtemtai ir dramatiškai. I. Kantas laikomas klasikinės vokiečių filosofijos pradininku, jis yra beveik visų šiuolaikinio filosofavimo atmainų tėvas. Jo idėjos transformuotos, tačiau dar vis gyvuoja. Jis parašė nemažai labai reikšmingų filosofinių veikalų: ,,Grynojo proto kritika‘‘; ,,Praktinio proto kritika‘‘; ,,Sprendimo galios kritika‘‘; ,,Prolegomenai‘‘; ,,Dorovės metafizikos pagrindai‘‘ ir ,,Religija vien tiki proto ribose‘‘.

I. Kantas dažnai lyginamas su Sokratu, nes jo filosofija žmogiška. Sokratas pirmasis nukėlė filosofiją iš padangių, įtvirtino ją žemėje ir ėmėsi tirti žmogų, o ne kosmosą. I. Kantui žmogaus problema yra pagrindinė. Jis neužmiršta visatos, tačiau svarbiausias jam yra žmogus. Kantas mąstė apie būties ir sąmonės dėsnius, siekdamas vienintelio tikslo – kad žmogus taptų žmogiškesnis. Jam svarbu buvo žmogaus gyvenimo kokybė, gerovė, jis smerkė žiaurumą, įvairias žmonių susikuriamas iliuzijas bei utopijas. Būtent todėl jis viską vadina tikraisiais vardais.

I. Kantas visai nebuvo vienišius, atsiskyrėlis, kaip daug kas teigė „ne šio pasaulio žmogus“. Iš prigimties jis buvo linkęs bendrauti, o jo išsiauklėjimas ir gyvenimo būdas buvo galantiškas. Tiesiog anksti atsirado viską nustelbiantis jo gyvenimo interesas – filosofija, ir šiam interesui jis sugebėjo atiduoti visą savo gyvenimą. Gyventi jam reiškė dirbti, darbas jam teikė didžiausią džiaugsmą. I. Kanto gyvenimas – žodžių ir darbų, skelbiamų idėjų ir elgesio vienybės pavyzdys. Jis mirė su ramia sąžine, žinodamas, kad įvykdė pareigą. I. Kantas kritiškai vertino racionalizmą, tai žymėjo perėjimą į naują, kritinį laikotarpį. Naujos idėjos brendo pamažu. Vienuolika metų jis neišleido nė vieno veikalo. Kol galiausiai 1781 m. Rygoje pasirodė jo pagrindinis kūrinys - ,,Grynojo proto kritika‘‘. Šiame veikale išdėstytų principų pagrindu I. Kantas skubiai ėmė kurti kitus veikalus, tačiau išsamios parengtos programos jis neturėjo, kiekvienoje knygoje iškildavo vis naujų problemų. 1788 m. - ,,Praktinio proto kritika‘‘ skirta etikai, 1791 m. - ,,Sprendimo galios kritika‘‘ skirta estetikai. Būtent šios trys kritikos labiausiai išgarsino Kantą.

Kantas filosofo portretas. (2015 m. Kovo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/kantas-filosofo-portretas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 19:57