Kantas


Filosofijos esė. Medijų epistemologija. Kantas. grynojo proto kritika apie grynųjų intelektinių sąvokų dedukciją pranešimas. Sąvokų analitikos antras skyrius Apie grynųjų intelektinių sąvokų dedukciją.


Kantas šios ištraukos pabaigoje pateikia šio skyriaus santrauką: „Ji yra grynųjų intelektinių sąvokų (ir kartu bet kokio apriorinio teorinio pažinimo) pateikimas kaip patyrimo galimybės principų, patyrimą traktuojant kaip reiškinių apibrėžimą erdvėje ir laike apskritai, o šį apibrėžimą pagaliau išvedant iš apercepcijos pradinio sintetinio vienumo, kaip intelekto formos erdvės ir laiko – pradinių juslumo formų – atžvilgiu, principo“. Taigi, šiame skyriuje Kantas būtent tai ir įrodinėja.

Sąvokų analitikos antras skyrius yra padalintas į du skirsnius. Pirmajame skirsnyje Kantas supažindina skaitytojus su transcendentaline dedukcija, jos principais, reikalingumu tyrinėjant sąvokas.

Dažnai vartojame daug empirinių sąvokų ir be dedukcijos jaučiamės turintys teisę pasitelkti patyrimą ir suteikti joms prasmę bei reikšmę ir taip įrodyti jų objektyvų realumą. Kantas išskiria transcendentalinę dedukciją nuo empirinės dedukcijos. Transcendentalinė dedukcija – paaiškinimas, kaip sąvokos gali a priori būti susijusios su objektais. Empirinė dedukcija – tai sąvoka, įgyjama patyrimu ir jo apmąstymu ir liečia ne teisėtumą, o faktą, dėl kurio sąvoka atsirado.

Pasak Kanto, grynojo pažinimo turėjimo paaiškinimas – tai iš patyrimo kylantis, iš fiziologinių duomenų bandymas tirti sąvokas. Čia veikia iš jutimų kylanti pažinimo materija ir tam tikra, jai sutvarkyti reikalinga forma. Toks sąvokų tyrimas yra naudingas, tačiau taip mes niekada neatliksime grynųjų sąvokų dedukcijos.

  • Filosofija Esė
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (1197 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 11 KB
  • Kantas
    10 - 8 balsai (-ų)
Kantas. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/kantas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:24