Kapitalo rinkos rodiklių analizė


Kapitalo rinkos rodikliai. Kapitalo rinkos analize. Nuosavo kapitalo ir kapitalo rinkos rodikliu analize. Įmones kapitalo rinkos, rodikliu analizė.

Apskaitos kursinis darbas. Kapitalo rinkos rodiklių analizė. Santrauka. Įvadas. Nasdaq omx veiklos ir informacijos šaltinių. Apžvalga. Kapitalo rinkos rodiklių teorinė analizė. Kapitalo rinka ir ją apibūdinantys rodikliai. Autorių išskiriami kapitalo rinkos rodikliai. Kapitalo rinkos rodiklių skaičiavimas ir vertinimas. Nasdaq omx kapitalo rinkos rodiklių analizė. Kapitalo rinkos rodiklių analizė. Kapitalo rinkos rodiklių apibendrinimas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Alkoholio gamintojų kapitalo rinkos rodikliai. Priedas.


Paprastosios akcijos pelno rodikliu labiausiai domisi investuotojai. Šį rodiklį Mackevičius J. (2005, 223 p.) vadina įmonės įvaizdžio, arba patrauklumo, rodikliu.

Akcijos kaina ir jos pelnas keičiasi dėl daugelio veiksnių. Pagal Vertybinių popierių biržą, vienas iš jų yra akcijos rinkos kainos ir jos pelno ryšys. Siekiant tiksliau nustatyti šį ryšį, skaičiuojamas kainos – pelningumo, koeficientas. Cibulskienė D. ir Grigaliūnienė Ž. (2006) savo straipsnyje jį įvardija, kaip akcijos kainos pelno koeficientas (17 p.).

Vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX teigiam, kad galimi įvairūs akcijos kainos - pelno koeficiento skaičiavimo variantai. Įmonės, turinčios paprastą kapitalo struktūrą, šį koeficientą skaičiuoja į vardiklį įrašydamos paprastosios akcijos pelną. Kai kurios užsienio įmonės, turinčios kompleksinę kapitalo struktūrą, šį koeficientą skaičiuoja į vardiklį įrašydamos akcijos minimalų arba realų pelną. Imant akcijos minimalų pelną, gaunamas didesnis akcijos kainos - pelno koeficientas. Manoma, kad teisingiau būtų akcijos kainos pelno koeficientą skaičiuoti formulės vardiklyje įrašant akcijos minimalų pelną, atėmus ypatingo pelno sumą.

Cibulskienė D. ir Grigaliūnienė Ž. (2006) siūlo kitokia akcijos nominaliosios apskaitinės vertės skaičiavimą (17 p.):

Anot Buškevičiūtės E. ir Mačerinskienės (2004) prie kapitalo rinkos rodiklių taip pat galima priskirtini rodiklius, susijusius su dividendais. Daugelis įmonių turi savo dividendų politiką ir stengiasi, kad jie sumažėtų, nes toks sumažėjimas labai veikia akcijų rinkos kainą (40 p.). O Mackevičius J. (2005, 225 p.) teigia, jog svarbu įmonės dividendų politiką įtraukti į buhalterinės apskaitos politiką ir išsamiai aprašyti. Vienas iš pagrindinių dividendų rodiklių, pagal autorius, yra dividendų išmokėjimo koeficientas. Jis dažniausiai apskaičiuojamas taip:

Anot Mackevičius J. (2005) paprastųjų akcijų dividendai keičiasi priklausomai nuo įmonės pelningumo, todėl svarbu apskaičiuoti, kiek jų tenka vienai akcijai (225 p.). Norint nustatyti vienos akcijos dividendų sumą, reikia apskaičiuotą paprastųjų dividendų sumą padalyti iš akcijų skaičiaus. Šiam rodikliui naudojama ši formulė:

Investuotojai ir akcininkai visada stengiasi palyginti įmonės mokamus dividendus su jos akcijų rinkos kaina. Todėl apskaičiuojamas ir dividendų lygio rodiklis, kuris vadinamas dividendų pajamingumo koeficientu, pagal tokią formulę:

Atlikdama kapitalo rinkos rodiklių analizę, naudojausi 2009 – 2011 metų NASDAQ OMX duomenimis. Šioje dalyje atlikau tik kai kurių kapitalo rinkos rodiklių analizę iš didelės rodiklių gausos.

Atliekant kapitalo rinkos rodiklių analizę buvo naudojami ne visi ankstesnėje darbo dalyje aptarti rodikliai. Tik kai kuriuos rodiklius tikslinga skaičiuoti atsižvelgiant į įmonių specifiką. Pagrindinių kapitalo rinkos rodiklių formulės pateikiau teorinėje dalyje.

Prieduose pateikiau alkoholio gamintojų ir žemės ūkio pasirinktų įmonių 2009 – 2011 metų kapitalo rinkos rodiklius.

Mažiausia AB „Stumbras“ P/E reikšmė buvo 2010 metais – 3,75. Įmonės akcijų kaina sumažėjo 77,16 proc.

Per 2009 – 2011 metų laikotarpį Latvijos žemės ūkio bendrovių geri įmonių rezultatai neatsispindėjo jų akcijų kainose.

AS „Siguldas CMAS“ P/E reikšmė sumažėjo nuo 12,04 iki 6,98 2010 metais.

Investuotojai, įsigiję įmonės akcijų 2009 metais, už 1 pelno latą mokėjo 12,04 lato, o įsigiję 2010 metais – jau tik 6,98 lato. Įsigyjant AS „Kurzemes CMAS“ akcijų 2009 metais, už vieną pelno latą investuotojai mokėjo 8,18 lvl., o 2010 metais – 6,92 lvl.

Kapitalo rinkos rodiklių analizė. (2013 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kapitalo-rinkos-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:51