Kapitalo struktūros analizė


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Kapitalo struktūros samprata. Kapitalo struktūra ir finansinis svertas. Kapitalo struktūrą įtakojančių veiksnių tyrimas. Kapitalo struktūra užsienio įmonėse. Lietuvos kapitalo rinkos analizė. Finansinio sverto ir makroekonominių rodiklių priklausomybės tyrimas. Finansinio sverto ir maisto produktų bei gėrimų pramonės šakos finansinių rodiklių priklausomybės tyrimas. Skolos/ nuosavybės santykio dydžio prognozavimas. Skolos/ nuosavybės santykio analitiniai rodikliai. Skolos/ nuosavybės santykio variacijos rodikliai. Uab “X” finansinės rizikos vertinimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Finansavimo sprendimų problema aktuali visuomet, tačiau šiuolaikinėmis finansų rinkos sąlygomis finansavimo klausimas tampa ypač opus. Lėšų trūkumas, finansinių išteklių pritraukimo alternatyvos ir jų atitinkamos proporcijos tampa svarstytinu ir diskutuotinu objektu, reikalaujančiu daug analizės ir tyrimų medžiaga paremtos informacijos. Finansinių išteklių telkimo sprendimai dažniausiai apibūdinami kaip pasirinkimas įmonių finansinio sverto lygio, kuris, kintant laikui, nėra pastovus dydis.

Esminis kapitalo struktūros klausimas – kokią įtaką įmonės vertei turi finansavimo skolomis apimties ir jo dalies didėjimas? Atsakant į šį klausimą reikia atlikti nuosavo ir skolinto kapitalo efektyvumo analizę, taip pat įvertinti pinigų srautus. Tačiau labai svarbu suvokti, kokie veiksniai, kurių galima išvardyti visą eilę, skatina pasirinkti vienokį ar kitokį finansavimo sprendimą. Galima teigti, kad įmonės finansinio sverto sprendimai yra veikiami tiek įmonės vidinių veiksnių, kuriuos ji gali valdyti, tiek ir išorinių – makroekonominių – veiksnių, kurių įmonių vadovai paveikti negali.

Todėl tyrimas, kokie veiksniai ir kokiu laipsniu lemia finansinio sverto pasirinkimą yra aktuali problema, kurią būtina išanalizuoti ir įvertinti būdingas tendencijas.

Darbo tikslas: ištirti įmonių kapitalo struktūrą įtakojančių veiksnių savybes ir remiantis empirinio tyrimo rezultatais, kurio metu nustatoma finansinio sverto koreliacija su atitinkamais makroekonominiais ir įmonės rodikliais, suformuluoti atitinkamas išvadas.

Darbo autorė siekia įvertinti ne tik kokybinį, bet ir kiekybinį finansinio sverto sprendimų efektą, pagrįsti finansų teoretikų teiginius ir įvertinti konkrečios pramonės šakos ir įmonės finansinius rodiklius.

įvertinti kapitalo struktūrą įtakojančių veiksnių kokybinę poziciją;

empirinio tyrimo metu nustatyti finansinio sverto ir makroekonominių bei įmonės rodiklių priklausomybę;

Tyrimo metodika: aprašomosios ir mokslinės literatūros analizė, indukcija ir dedukcija, grafinis metodas, matematinės statistikos elementai, koreliacinės – regresinės priklausomybės tyrimo modelis, prognozavimo, analitiniai, variacijos rodikliai.

Empiriniam tyrimui naudojami maisto produktų ir gėrimų pramonės šakos 2012 – 2014 m. rodikliai. Antrajai analizės daliai naudoti UAB “X” finansiniai rodikliai.

skolintas kapitalas paimamas iš įmonės, o akcinis – ne;

Naudojant svertus ir optimizuojant kapitalo struktūrą visada reikia atsižvelgti į tai, kaip finansinis sprendimas veiks akcijos kainą. Optimalios kapitalo struktūros klausimas labai svarbus darant sprendimus dėl naujų investicijų arba firmos restruktūrizacijos. Jei firma jau turi optimalią kapitalo struktūrą, naujas investicijas ji turi finansuoti su tokia pačia finansavimo šaltinių proporcija. Jei firma neturi optimalios struktūros, tai nauji finansavimo šaltiniai turi link jos vesti. Jei esama kapitalo struktūra yra nepatenkinama, gali tekti rekapitalizuoti firmą, galbūt pakeičiant nuosavybę skola ar atvirkščiai. Aišku, daroma prielaida, kad optimali struktūra egzistuoja, nors paprastai ši problema vertinama gana prieštaringai. Rinkdamasi kapitalo struktūrą, firma analizuoja rizikos – pelningumo proporciją. O kokią riziką rinksis, sprendžia firmos savininkai. Jei rizikos padidėjimas bus vertinamas nepalankiau, negu padidėjęs pelningumas, tai akcijos kaina kris, ir atvirkščiai, nes rizika ir reikalaujamas investitorių pelningumas keičiasi nevienodu lygiu.

Optimalų skolos lygį (kapitalo struktūrą) lemia:

Mokesčių tarifo dydis: kuo jis didesnis, tuo didesnis optimalus skolos lygis ir atvirkščiai;

Iki mokestinis firmos pelningumas (veiklos pelnas/turtas): kuo jis didesnis, tuo didesnis optimalus skolos lygis;

Pelno nepastovumas: kuo jis didesnis, tuo mažesnis optimalus skolos lygis;

Skolos pelningumo skirtumai: kuo jie didesni, tuo mažesnis optimalus skolos lygis.

Kai kurie autoriai išskiria penkis kapitalo struktūros determinantus, turint mintyje akcininkų naudos maksimizavimo tikslą:

firmos turto pobūdis pagal likvidacinius kaštus. Teigiama, kad turtas, kuris greičiau netenka likvidacinės vertės, yra finansuojamas lankstesniais finansavimo šaltiniais (akcijomis, neturinčia griežtų apribojimų skola). Kuo mažesnis ilgalaikio turto santykis su visu turtu, ir kuo didesnis rinkos vertės santykis su balansine verte, tuo didesni likvidaciniai kaštai;

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (6872 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 120 KB
  • Kapitalo struktūros analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Kapitalo struktūros analizė. (2016 m. Sausio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kapitalo-strukturos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:18