Karjeros valdymo modeliai


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. Karjeros valdymo teoriniai aspektai. Karjeros samprata. Karjerą sąlygojantys veiksniai. Karjeros planavimas. Karjeros valdymo modeliai. Beribės karjeros modelis. Nepastovios karjeros modelis. Savęs pažinimo modelis. Sisteminis karjeros valdymo modelis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas ir naujumas. Ekonominiai, socialiniai ir technologiniai pokyčiai, vykstantys pastaruosius dešimtmečius, iš esmės lėmė kitokį darbo organizavimo pobūdį visuomenėje. Kita vertus, pokyčiai, vykstantys organizacijų lygmeniu, reiškia, kad vis mažiau organizacijų gali suteikti garantijas darbuotojams visą gyvenimą dirbti ir siekti stabilios karjeros. Šiame kontekste mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio imta teikti ne tradicinei karjerai, kuri suprantama kaip vertikalus progresas vienoje organizacijoje, bet paties individo sąmoningai plėtojamai karjerai. Tai lėmė fundamentalius karjeros teorijos pokyčius, naujų karjeros modelių formavimąsi bei atitinkamai mokslinių tyrimų kryptis. Moksliniai tyrimai karjeros valdymo modelių klausimais buvo išplėsti už tradicinių tyrinėjimo ribų ir pasirinktas tarpdisciplininis požiūris. Itin plačiai karjeros klausimus nagrinėja psichologai ir sociologai. Pažymėtina, kad Lietuvoje publikuojami darbai karjeros tema „dengia“ daugumą Vakarų mokslininkų nagrinėjamų karjeros modelių valdymo aspektų (Rosinaitė 2010). Šią temą pasirinkau todėl, nes mokslinėje literatūroje iki šiol yra mažai dėmesio skiriama karjeros modelių valdymui ir jų analizei.

karjeros procese išskiriami objektyvūs ( darbo užmokestis) ir subjektyvūs (sėkmės jausmas) aspektai (pagal Stanišauskienė, 2004).

A. Stankevičienė ir L. Lobanova (2006) teigia, kad karjeros planavimas svarbus dviem aspektais:

Mokslininkai tvirtina, kad visuomenės transformacijų kontekste karjera apima keletą reikšmių ir pabrėžia tokius aspektus (Inkson, et al. 2012):

karjera reiškia ir karjeros galimybių atmetimą dėl asmeninių arba šeiminių priežasčių;

Mokslinėje literatūroje beribės karjeros sėkmės rodikliai grupuojami į tokias grupes (Parker, Arthur, 2000):

Sisteminis individo mąstymas. Mokomoji veikla duoda rezultatus. Darbuotojas keičia ne tik savo gebėjimus, įgūdžius, įgyja novatoriškų idėjų, bet tuo pačiu ir keičia vertybes, nuostatas, supratimą apie save, išorinę aplinką. Įgyta informacija transformuojama į žinias, kurios panaudojamos tobulinant veiklą ir siekiant aukštesnių rezultatų, ko pasekoje didėja galimybės išlikti konkurencingam profesinėje veikloje, taigi didėja galimybės valdyti savo karjerą bei kreipti ją susikurtos vizijos linkme.

Atlikus mokslinės literatūros analizę paaiškėjo, kad dažniausiai yra naudojami šie karjeros valdymo modeliai: beribės karjeros modelis, nepastovios karjeros modelis, sąves pažinimo karjeros modelis ir sisteminis karjeros valdymo modelis.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sima
  • 18 puslapių (4091 žodis)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 115 KB
  • Karjeros valdymo modeliai
    10 - 1 balsai (-ų)
Karjeros valdymo modeliai. (2017 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/karjeros-valdymo-modeliai.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:33