Karpotojo ir plaukuotojo beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas


Žemės ūkio bakalauro darbas. Karpotojo (betula pendula roth. ) ir plaukuotojo (betula pubescens ehrh. ) beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas. Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Beržynų augimo prisitaikymas prie skirtingų sąlygų. Karpotojo beržo (Betula pendula Roth. ) ir plaukuotojo beržo (Betula pubescens Ehrh. ) paplitimo arealas. Lietuvoje augančių beržų rūšys. Baigiamojo darbo objektas ir metodai. Tyrimų objektas. Tyrimų metodika. Analizuojamoji dalis. Karpotojo (Betula pendula Roth. ) ir plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh. ) beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas. Karpotųjų beržų (Betula pendula Roth. ), augančių skirtingo hidrotopo augavietėse, stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas. Plaukuotųjų beržų (Betula pubescens Ehrh. ), augančių skirtingo hidrotopo augavietėse, stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas. Išvados. Literatūra. Anotacija. Annotation.


Baigiamojo darbo tema: Karpotojo (Betula pendula Roth.) ir Plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh.) beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas.

Darbo baigimo data: 2014 m. kovo mėn. 12 d.

Darbo duomenys : VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškio g-jos tyrimo bareliai, taksoraščiai.

Lietuvoje miškai užima apytiksliai 2,17 mln. ha. Bendras šalies miškingumas sudaro 33,2 % (Lietuvos miškų statistika, 2013). Pagal užimamų miškų kiekį mes neprilygstame Švedijai, Suomijai, Ispanijai, Prancūzijai, Vokietijai, Norvegijai, tačiau galime lygiuotis su Jungtine Karalyste, Serbija, Čekija, Estija, Bosnija ir Hercegovina. Nuo mūsų atsilieka Vengrija, Slovakija, Kroatija, Šveicarija, Slovėnija, Danija, Albanija, Airija, Belgija, Olandija.

Lietuvoje 58 % miškų sudaro spygliuočių medynai, 40 % minkštieji lapuočiai ir 4 % kietieji lapuočiai. Beržynai Lietuvoje užima 22,2 % miškų ploto, tačiau dar daug jų yra kitų rūšių medynų sudėtyje (Lietuvos miškų statistika, 2013).

VĮ Utenos miškų urėdijos miškuose 69 % sudaro spygliuočių medynai, 24 % - minkštieji lapuočiai, 7 % - kietieji lapučiai. Beržynai urėdijoje užima 13 % visų medynų ploto.

Lietuvos ir pasaulio rinkose beržo medienos paklausa yra didžiulė ir nuolat auga. Beržai plačiai naudojami baldų pramonėje, faneros gamyboje, smulki mediena tinkama popiermedžių gamybai, plokščių medienai.

Beržai pasižymi ekologiniu plastiškumu, lengvai atsiželdo, mediena ypač tampri, elastinga, atspari lenkimui. Atsižvelgiant į šias savybes beržo mediena plačiai naudojama ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Nors dėl savo fizinių savybių beržo mediena yra pakankamai tvirta, tačiau Lietuvoje yra priskiriama prie minkštųjų lapuočių.

Dėl didelio morfologinio polimorfizmo karoptasis beržas (Betula pendula Roth.) ir plaukuotasis beržas (Betula pubescens Ehrh.) tebėra neidentifikuojamos miškų inventorizacijos ir miškotvarkos metu. Tačiau ištyrus šias medžių rūšis jas reikia išskirti. Karpotųjų beržų našumas prilygsta pirmai bonitetinei klasei derlingesnėse šilų normalaus drėgnumo ir drėgnesnėse lapuočių ir eglės augavietėse. Plaukuotieji beržai pasižymi ne tokiu našiu augimu ir medynų bonitetas žemesnis. Dar prasčiau plaukuotieji beržai auga pelkėse ypač mažiau derlingose augavietėse, kur karpotųjų beržų medynų iš viso nesutinkama ( Karazija, 1988).

Beržynai greitai auga, atsparesni ligoms, kenkėjams ir kitų abiotinių ir biotinių veiksnių poveikiui. Medynų produktyvumo didinimas vienas iš svarbiausių miškininkų ūkinės veiklos uždavinių, todėl tikslinga išskirti karpotųjų ir plaukuotųjų beržų rūšis, kadangi jų paplitimas ir našumas skirtingi. Plaukuotieji beržai auga užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse yra mažiau našesni. Karpotieji beržai auga sausose ir normalaus drėgnumo augavietėse. Jie našesni už plaukuotuosius beržus.

Darbo tikslas – ištirti karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) ir plaukuotojo beržo (Betula pubescens Ehrh.) stiebo ir šakų kokybinius rodiklius, bei palyginti juos skirtingo hidrotopo augavietėse.

Darbo uždaviniai:

Nustatyti karpotojo (Betula pendula Roth.) ir plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh.) beržų stiebo kokybinius rodiklius ir juos palyginti.

Ištirti karpotojo (Betula pendula Roth.) ir plaukuotojo (Betila pubescens Ehrh.) beržų šakų kokybinius rodiklius ir juos palyginti.

Atlikti karpotojo (Betula pendula Roth.) ir plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh.) beržų stiebo nulaibėjimo palyginimą.

Beržas yra perspektyvi ir vertinama medžių rūšis. Beržo pjautiniai rąstai, fanermedžiai ir popiermedžiai turi gerą paklausą Lietuvoje ir užsienio šalyse. Jų auginimas tapo svarbia ir ekonomiškai naudinga miškų ūkio veikla. Beržynų produktyvumas siekia iki 300-330 m3/ha (Lietuvoje vidurkis apie 230 m3/ha). Jie labai gerai auga medynuose kartu su egle. Ypač perspektyvus yra našių beržynų veisimas ir auginimas apleistose žemės ūkio žemėse (Karazija, 1999).

Beržynai gali būti reikalingi kaip laikina priemonė miško sveikatingumui pagerinti, pavyzdžiui, veisiant mišką žemės ūkiui naudotose žemėse, kur spygliuočiams gali pakenkti grybinės ligos. Panaši beržynų paskirtis Pietų Lietuvos pušynuose, ten jie praturtina miškų rūšinę įvairovę, gerina dirvožemį, stabdo kai kurių kenkėjų invazijas, mažina gaisrų pavojų ir panašiai. Beržai atsparūs šalčiams, šalnoms, sausroms, retai nukenčia nuo vėjo poveikio.

Karpotieji beržai (Betula pendula Roth.) paplitę visoje Europoje, išskyrus Pirėnų pusiasalį ir pietinę Balkanų pusiasalio dalį. Jie taip pat auga Vakarų Sibire, Kaukaze ir Mažosios Azijos šiaurės rytuose. Lietuva atsiduria arealo centrinėje dalyje.

Plaukuotųjų beržų arealas panašus į karpotųjų, bet labiau tęsiasi į šiaurę ir vakarų – rytų kryptimi, o Pietų Europoje siauresnis – nesiekia Apeninų ir Balkanų pusiasalių, o eina per Alpes, Karpatus ir pasisuka Kaukazo link. Rytuose plaukuotojo beržo arealas nusidriekia į Vakarų Sibirą, aptinkamas Altajaus ir Sajanų kalnuose. Vakaruose plaukuotasis beržas savaime auga Britų salose.

  • Žemės ūkis Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5112 žodžių)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio bakalauro darbai
  • Microsoft Word 1040 KB
  • Karpotojo ir plaukuotojo beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Karpotojo ir plaukuotojo beržų stiebo ir šakų kokybinių rodiklių palyginimas. (2015 m. Spalio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/karpotojo-ir-plaukuotojo-berzu-stiebo-ir-saku-kokybiniu-rodikliu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:10