Karščiuojančio paciento slauga


Karščiuojančio vaiko slauga. Temperaturos matavimas slaugoje. Karščiavimo etapai. Krizes ir lizes slauga. Hipotermija slauga.

Slaugos konspektas. Kūno temperatūros reguliavimo gv. slaugos problemos susijusios su kūno tº pokyčiais šilumos gaminimas. Šilumos praradimas Būdai žmogaus šilumai prarasti. Veiksniai įtakojantys kūno temperatūrą Amžius. Paros laikas. Paros temperatūrosdinamika ->. Veiksniai įtakojantys kūno temperatūrą Fizinis aktyvumas. Kūno temperatūros zonos. Kūno temperatūros svyravimai Kūno tº. Karščiavimo tipai. Karščiavimas pireksija. Karščiavimą sukelia. Karščiavimas trukdo. Karščiavimo etapai. Kūno temperatūros kilimas. Kylant kūno tº žmogus gali jausti. Karščiuojančio paciento slaugos veiksmai. Kūno temperatūros kritimas. Krizės būdas. Lizės būdas. Smarkus karščiavimas hiperpireksija. Ištikus šiluminiam smūgiui. Išorinės hipotermijos priežastys. Hipotermijos laipsniai. Lengva hipotermija. Vidutinė hipotermija. Sunki hipotermija. Slaugos veiksmai esant vidutinei ir sunkiai hipotermijai Išnešti ligonį iš šaltos vietos. Kūno temperatūros matavimas. Matavimo būdai Oralinis. Temperatūros matavimas burnos ertmėje. Temperatūros matavimas ausyje. Temperatūros matavimas rectum. Temperatūros matavimas pažastyje. Bekontaktis matavimas ant kaktos.


Papildomai šilumos pasigamina judant skeleto raumenims, o jei nepakanka – prasideda refleksinis raumenų judėjimas, t.y. drebėjimas, kurio metu keturis kartus padidėja šilumos išsiskyrimas.

Seni žmonės mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau valgo, sumažėjęs gebėjimas išskirti kūno t°, sumažėjęs periferinių kraujagyslių susitraukimas ir išsiplėtimas, todėl vyresnių žmonių termoreguliacija nėra tokia veiksminga.

Seni žmonės labai jautrūs karščiui ir šalčiui.

Aukščiausia kūno t° yra vakare apie 17-20 val., o žemiausia – anksti ryte 3- 5 val.

Gausiai prakaituojant, organizmas netenka daug skysčių bei mineralų ir gana greitai gali pradėti vystytis dehidratacija ( skysčių netekimas).

Mažiems vaikams gali prasidėti traukuliai. Karščiuojant gali pradėti smarkiai skaudėti galvą, akis, raumenis, atsiranda didelis jautrumas šviesai.

Karščiuojant padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas.

Karščiavimui būdinga šalčio ir karščio bangos.

Priklausomai nuo karščiavimo priežasties, kūno temperatūra gali svyruoti.

Dažniausiai kūno tº matuojama 2 kartus dienoje ( ryte ir vakare), tačiau, kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo dažniau turi būti vertinama jo kūno temperatūra.

Kūno tº būtina reguliariai ir tiksliai žymėti temperatūros lape (žymima mėlyna spalva).

Karščiuojantis turi būti patalpintas į vėsią patalpą.

Būtina palaikyti gerą oro ventiliaciją – reguliariai vėdinti.

Tai didina kūno galimybes greičiau išskirti šilumą.

Pacientui karščiuojant, būtina apriboti judėjimą. Labai karščiuojantiems skiriamas gulimas režimas.

Pacientą reikia lengvai apkloti, galima naudoti drėgnas paklodes.

Dėl didelio prakaitavimo, pacientui reikia gerai prižiūrėti odą, burnos ertmę, dažnai keisti baltinius, patalynę.

Karščiuojant daugelis pacientų kvėpuoja per burną, todėl lūpos gali džiūti, sutrūkinėti.

Kad taip neatsitiktų, slaugytojas turi paciento lūpas drėkinti, patepti vazelinu.

Kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo turi mažesnį apetitą.

Sekti šalinimo funkciją. Pacientui gręsiapotencialus vidurių užkietėjimas, sunkiems ligoniams būtina sekti šlapimo kiekį.

Kūno temperatūros kritimo metu labai padidėja šilumos atidavimas.

Iš lėto – lizės būdu.

atsiranda lūpų cianozė ( melsvumas),

Tokį pacientą būtina atidžiai slaugyti, sekti gyvybines organizmo funkcijas.

tai dažniausias kūno tmperatūros kritimo būdas,

  • Slauga Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1872 žodžiai)
  • Slaugos konspektai
  • Microsoft Word 632 KB
  • Karščiuojančio paciento slauga
    10 - 4 balsai (-ų)
Karščiuojančio paciento slauga. (2016 m. Sausio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/karsciuojancio-paciento-slauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:58