Kas tai yra filosofija


Filosofijos referatas. Filosofijos prasmę galima aiškinti įvairiai: aiškinantis filosofinės minties kitimą bėgant metams, tačiau mano nuomone, ją galima aiškinti ir lyginant filosofiją su mokslu. Aš pasirinksiu aiškinti antrąjį būdą, tai yra filosofiją lyginsiu su mokslu. Norint pradėti aiškinti “kas tai yra filosofija? ” reikia suprasti ribą, kuri skiria filosofiją ir mokslą. Filosofijos ir mokslo skirtybės prasideda pačia kalba – ne terminijos, o santykio su žmogiškuoju asmeniu prasme. Kalbos atžvilgiu mokslas daro kažkokias išvadas, kurias apibendrina, tuo tarpu filosofija savas išvadas įasmenina, tai yra išskiria jų bendrinį pobūdį.


Norint pradėti aiškinti kas tai yra filosofija? reikia suprasti ribą, kuri skiria filosofiją ir mokslą.

Filosofijos ir mokslo skirtybės prasideda pačia kalba – ne terminijos, o santykio su žmogiškuoju asmeniu prasme. Ne galilėjus moko, kad beorėje erdvėje visi kūnai krinta žemėn tuo pačiu dėsningai greitėjančiu greičiu, tačiau fizika. Aišku galilėjus atrado tuos dėsnius, tačiau kaip asmens jo vaidmuo tėra istorinis, jis buvo kažką skaičiavo, kažką aiškinosi. Bet tuo visas jo vaidmuo ir baigėsi, juk mums mokantis kūno kritimo dėsnius nėra reikalo žinoti kas ir kada juos atrado, juk nuo to niekas nepriklauso. Dėsniai yra grynai objektyvūs ir visuotiniai. Tačiau visiškai yra priešingai filosofijoje. ne filosofija moko, kad mąstymas ir būvimas yra tapatūs, bet hegelis. šis teiginys istorijoje yra ne kaip bendrinis filosofijos laimėjimas, o kaip išskirtinė hegeliškoji idėja. Hegelio asmenybė yra pririšta prie šios idėjos, nes jis yra jos autorius. Juk jis nėra kažkoks mąstymo ar buvimo tapatybės atradėjas kaip kolumbas amerikos, ne jis yra idėjos autorius. Todėl šią idėją galime suvokti tik su autoriumi, tačiau atitraukta nuo asmens ji yra niekas.

Daiktas moksle turi pirmenybę, juk mes kalbam moksle ne apie kažkokį mokslininką o visada stengiamės kalbėtis tik apie šalia jo buvusį daiktą. Šia prasme heideggeris ir nusako mokslinio pažinimo esmę: mokslas pirmąjį ir paskutinįjį žodį teikia išimtinai pačiam daiktui . M. Schelerio žodžiais tariant, mokslininkas tik metodo garsiakalbis , kuriuo prabyla daikto logikos apspręstas vyksmas .

šisai pirmasis ir paskutinis daikto žodis ir padaro, kad mokslas galioja visiems. Tai reiškia: mokslo pažinčių rinktis negalima. Žinoma mes galime suabejoti mokslinių išvadų tiesa, tokiu atveju mes patys turime galimybę patikrinti šią tiesą. Mes galėsime surasti tą tiesą, galbūt mes paneigsime arba įrodysime tą buvusią tiesą. Jei mūsų išvados prieštaraus, tai jos galios ir kitiems, vadinasi visose mūsų pastangose kalbės daiktas, o ne mūsų asmuo. Daiktas moksle tėra vienintelis tiesos matas. Daiktas panaikina mūsų laisvę, net n. Berdjaevas kildina mokslą iš būtinybės. Mokslas, pasak jo, esąs klusnumas: jo matmuo yra ne laisvė, o būtinybė ; būtinybei reikia paklusti, kitaip ji mums neatsiskleis. Tik būtinybės erdvė yra mokslo erdvė. Perėjęs į laisvą erdvę, mokslas liaujasi mokslo nėra. Net tokie mokslai kaip sociologija ir psichologija nėra laisvi. N.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (1494 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Kas tai yra filosofija
    10 - 2 balsai (-ų)
Kas tai yra filosofija. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/kas-tai-yra-filosofija.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 22:32