Kas yra filosofija? pristatymas


Filosofijos skaidrės. Kas yra filosofija? Filosofijos savarankiškas darbas. Filosofijos apibrėžimas. Filosofija-žodis kilęs iš graikų kalbos  (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis). Filosofijos kilmė. Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Mitas. Išgalvotas pasakojimas. Jame naudojami poetiniai įvaizdžiai. Teorinio aiškinimo bruožai. Dievus ir herojus keičia kosminės jėgos. Filosofavimas. Norą filosofuoti iššaukia. Skiriamieji filosofijos bruožai. Klausimo, kurio negali išspręsti mokslas. Filosofijos samprata. Filosofinio pažinimo būdo samprata susiformavo Graikijoje. Pagrindinės filosofijos funkcijos. Pažintinė-bendriausių patyrimo formų. Tradicinės filosofijos struktūrinės dalys. Ontologija- tai būties, plačiai suprastos tikrovės teorija. Estetika-filosofinė disciplina. Naudotos literatūros sąrašas. Nekrašas, E. Filosofijos įvadas. Vilnius, 2004. Waibl. E, Rainer F. J. Pamatinės filosofijos žinios.


Filosofija-žodis kilęs iš graikų kalbos  (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis). Jis reiškia išminties meilę, t.y. žmogaus proto siekį suprasti ir pačios būties, ir atskirų būties sričių sandarą bei prasmę. Mokslas apie bendriausius būties ir pažinimo klausimus. Pažinimo būdas, apimantis visas gyvenimo sritis. Sudėtinė kultūros dalis Šį žodį filosofija pirmą kartą pavartojo filosofas, matematikas- Pitagoras. Filosofijo gimtine laikoma- Graikija.

Išgalvotas pasakojimas. Jame naudojami poetiniai įvaizdžiai. Taip pat šis pasakojimas remiasi tradicija. Mitas davė atsakymus į labiausiai žmogui dominusius klausimus apie jo paskirtį ir lemtį, pasaulio prigimtį ir tvarką. Mitai buvo perduodami iš kartos į kartą vienoje bendruomenėje, giminėje ar gentyje. Jis rėmėsi tradicija. Plėtojantis amatams, augant miestams,giminystės ryšių reikšmė žmonių gyvenime ėmė mažėti. Todėl ne tokia svarbi tapo tradicija, o be jos mitas netenka pagrindo. Tokioms sąlygoms greta mitologinio pasaulio aiškinimo atsirado teorinis aiškinimo būdas.

Dievus ir herojus keičia kosminės jėgos, stichijos. Vartojamos tikslios sąvokos Įprastinis pasakojimas pakeičiamas teorija, t.y. loginiais ryšiais susietą teiginių visumą Remiasi ne tradicija, bet proto argumentais. 5. Filosofija, kaip disciplina atsirado senovės Graikijoje, bei formavosi senovės Indijoje bei Kinijoje. Pagrindiniai filosofijos kilmės šaltiniai: nuostaba; abejonė; kentėjimas.

Norą filosofuoti iššaukia nuostabos, abejonės, patyrimai, sukrėtimai ribinių situacijų patirtis, mirties baimė. Filosofuoti reiškia formuluoti bendrąsias mūsų mąstymo ir veiklos prielaidas. Visas filosofavimas prasideda nuo žmogaus tai atidengia filosofijos šerdį. Žmogų mąstyti priverčia sugebėjimas stebėtis ir abejoti. Filosofuoti-nagrinėti filosofijos problemas, samprotauti. .

Klausimo, kurio negali išspręsti mokslas, iškėlimas Mėginimai atskleisti būties paslaptį Žinių laisvumas Ginčas su kitais filosofais Surastų tiesų ilgalaikiškumas Ypatinga filosifinė kalba Pažangos filosofinėje istorijoje.

Filosofinio pažinimo būdo samprata susiformavo Graikijoje. Graikai buvo pirmieji pradėję aiškinti filosofinio pažinimo specifiką. Jie pirmieji pasakė, kad tik dvasia gali imti ir turėti pasaulio visatą. Sukritikavę mitus ir pradėję ieškoti dalykų esmės, graikai greitai suprato, kad išmintis tėra idealas-geidžiamas ir niekada netampantis sąmonės būvis. Išmintis sutapatinama su žinojimu, pripažįstama aukščiausia dorybe. Išminties simboliu tapęs Sokratas pirmasis ir teigė, kad filosofija pati nėra išmintis, o tik begalinis kelias į absoliutų žinojimą. Savo ruožtu žinojimas reiškėsi ir kaip tiesa, kaip mąstymo galia, atskleidžianti tikrovės dalykų objektyvų būvį.

Pažintinė-bendriausių patyrimo formų, idėjų, vaizdinių aiškinimą, ju apibendrinimą bei tam tikrų koncepcijų formulavimas. Tai turi didelę reikšmę konkrečiai kultūrai ir visuomeniniam istoriniam žmonių gyvenimui. Pagrindinės sąvokos: būtis, materija, daiktas, reiškinys procesas. Praktinė-susijusi su žmogaus ir visuomenės problemomis. Kiekvienas žmogus turi tam tikrus įsitikinimus apie pasaulį, gyvenimą ir visuomenę. Tos pažiūros yra įvairiai susistemintos. Į jas įeina etinės pažiūros, emocijos, norai, normos. Visas tokias pažiūras vadiname pasaulėžiūra. Ideologinė-graikiškai ideologija reiškia idėjų mokslą. Ši sąvoka pradėta vartoti tik XIX a. Pradžioje. Šiuo metu ideologijomis vadinamos įvairios teorijos, o kartais ir visa žmogaus sąmonė. Dažniau ši sąvoka reiškia politinę ideologiją. Kritinė-pasireiškia dabarties kritika. Tai nuolatinės atgyvenusių būties struktūrų ir formų, kurios stabdo pažangų vystymąi. Filosofija formuluoja naujas socialines vertybes ir perteikia jas visuomenei.

Ontologija- tai būties, plačiai suprastos tikrovės teorija. Ontologija bando išsiaiškinti klausimą ar yra viena būtis ar jų yra daugiau? Ji stengiasi suvokti būties prigimtį, jos esmines savybes Gnoseologija-pažinimo teorija. Ji nagrinėja pažintinį žmonių santykį su tikrove. Tuo metu gnoseologija analizuoja pažinimo kilmę. Aksiologija-vertybių teorija. Ji tiria vertybių prigimtį, jų savitumus, egzistavimo ir realizavimo sąlygas. Filosofinė antropologija-filosofinė koncepcija, pateikianti vientisą žmogaus sampratą. Pirmiausia ji aiškina žmogaus prigimties esmę. Etika- dorovės teorija,kuri tiria žmogaus elgesį, jo pobūdį gėrio ir blogio požiūriu.

Estetika-filosofinė disciplina, nagrinėjanti grožį, meną, ir meninę kūrybą, pergyvenimus susijusius su grožiu Socialinė filosofija-nagrinėja žmogaus visuomeninio gyvenimo klausimus. Ji apima visuomenės funkcionavimo ir vystymosi dėsningumo problemas. Taip pat į socialinę filosofiją įeina valstybės, istorijos,jos krypties, nulemiančių istorinių ivykių prasmę ir eigą, klausimai.

  • Filosofija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (752 žodžiai)
  • Filosofijos skaidrės
  • MS PowerPoint 44 KB
  • Kas yra filosofija? pristatymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kas yra filosofija? pristatymas. (2016 m. Sausio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/kas-yra-filosofija-pristatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:41