Katalikiškosios socialinės idėjos


Tikybos esė. Katalikiškosios socialinės idėjos. Iki vatikano antrojo susirinkimo. Jono xxiii pontifikatas. Pauliaus vi pontifikatas. Išvados. Pradėdami nagrinėti romos katalikų bažnyčios politines idėjas, kurias iki šiol vadinome katalikiškuoju socialiniu mokymu, turime daug ką patikslinti. Pirma, nagrinėdami katalikų bažnyčios politines pažiūras, skirsime oficialią ir neoficialią jų interpretaciją. Mūsų studijų šaltiniai bus aukščiausios bažnyčios valdžios su popiežiumi priešakyje išleisti aktai. Šie vatikano aktai privalomi kiekvienai katalikų bendruomenei visame pasaulyje. Nenagrinėsime problemas, glūdinčias tikėjimo principuose. Mus domina tik konkretūs bažnyčios socialinio mokymo elementai, susiję su ideologija ir politika. Kad suprastume katalikiškųjų idėjų turinį, visada privalome atsiminti religines prielaidas. Galime jas suformuluoti trimis viena iš kitos išplaukiančiomis tezėmis: yra visagalis dievas, žmonių ir pasaulio kūrėjas, kiekvienas gyvas žmogus paklūsta amžinajai ir laikinajai tvarkai; jo egzistencijos tikslas yra amžinoji tvarka, žmonių kelias į aną pasaulį eina per laikinąją tvarką. Ideologijos termino vartojimui bažnyčia priešinasi : ji tvirtina, kad socialinis katalikų mokymas nėra ideologija.


Pradėdami nagrinėti romos katalikų bažnyčios politines idėjas, kurias iki šiol vadinome katalikiškuoju socialiniu mokymu, turime daug ką patikslinti.

Pirmąsias politinių pažiūrų užuomazgas aptinkame jau naujajame testamente ir apaštalų laiškuose. Mūsų laikų katalikiškojo socialinio mokymo ištakų galime ieškoti popiežiaus jono xxiii1 pontifikato laikų bažnyčios dokumentuose.   jonas xxiii (andželas ronkalis, angelo roncalli 1881-1963). Gimė skurdžioje valstiečių šeimoje. 1958 m. Išrinktas popiežiumi, parengė ir 1962 m. Pavasarį sušaukė vatikano antrąjį visuotinį bažnyčios susirinkimą. Iš šv. Sosto  dokumentų didžiausią dėmesį skirsime enciklikoms, kurios geriausiai atspindi bažnyčios vadovų pažiūras į mus  dominančias problemas.

Katalikų socialinį mokymą xix ir xx a. Sandūroje žymiai palankiau vertino dešinieji negu liberalai. Xix a. Prancūzų liberalai, kovodami su katalikų bažnyčia ,visus bažnyčios socialinkatalikų socialinio  mokymo nuostatas pirmas išsamiai ir autoritetingai jas išdėstė popiežius leonas xiii, 1891 m. Paskelbęs encikliką rerum novarum. Ji visa skirta to meto pasaulinio politinėms ir ekonominėms problemoms. Leonas xiii (vinčensas džoakinas pečis, vincenzo gioacchino pecci, 1810-1903). Būdamas 68 metų  buvo išrinktas popiežiumi. Jo pontifikatas  vienas svarbiausių naujųjų laikų bažnyčios istorijoje. Leonas xiii suformulavo bažnyčios ir kapitalistinės visuomenės sambūvio principus, apibrėžė pagrindinius krikščioniškosios demokratijos principus 1901 m. Enciklikoje. Žmogaus pripažinimas absoliučiai aukščiausia vertybė. Tai lėmė, kad bažnyčia pasmerkė liberalizmo idėjas. Tačiau kur kas griežčiau bažnyčia vertino kairiųjų siekius, kad jie atmetė esamą socialinę tvarką, kuri, kūrėjo nuatėjus antrai xx a. Pusei, bažnyčiai teko perduoti naujoms kartoms tikėjimo lobį, paisant naujų realijų. Prireikė naujos mąstysenos. Kilo būtinybė išlaikant nekintamus tikėjimo principus, modernizuoti katalikų pažiūras į politines, socialines ir ekonomines naujojo pasaulio problemas.

1961 m. Išleistoje enciklikoje mater et magistra, autorius vartoja formuluotę žmonės   su kita gyvenimo koncepcija . Ne eretikai, bet kurie tiesiog mąsto apie dievo ir tikėjimo problemas kitaip nei katalikai. Tikintieji kviečiami bendradarbiauti su kitos gyvenimo koncepcijos žmonėmis, to reikalauja bendrasis gėris. Jeigu bendradarbiavimas ima kelti pavojų tikėjimui, reikia jo vengti. Dievo sukurti žmonės visi tarpusavyje lygūs.

  • Tikyba Esė
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (1287 žodžiai)
  • Tikybos esė
  • Microsoft Word 8 KB
  • Katalikiškosios socialinės idėjos
    10 - 2 balsai (-ų)
Katalikiškosios socialinės idėjos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/katalikiskosios-socialines-idejos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 09:00