Katalikybės atėjimas


Tikybos referatas. Vėliausiai Europoje priėmusios krikštą Lietuvos,kur XV a. – XVI a. Pradžioje nebuvo bent kiek stipresnių eretinių judėjimų, visuomenė į reformacijos sąjūdį įsįtraukė beveik tuo pat metu, kaip jį subrandinę kraštai (1517 m. Vitenberge buvo paskelbtos martyno liuterio tezės, XVI a. Trečiajame dešimtmetyje protestantizmas įsiviešpatavo kaiminystėje Prūsijoje ir pradėjo plisti tarp ten gyvenusių lietuvių, to amžiaus trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje liuteronai pradėjo savo veiklą Lietuvoje.


Vėliausiai europoije priėmusios krikštą Lietuvos,kur xv a. – xvi a. Trečiajame dešimtmetyje protestantizmas įsiviešpatavo kaiministėje prūsijoje ir pradėjo plisti tarp ten gyvenusių Lietuvių, to amžiaus trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje liuteronai pradėjo savo veiklą Lietuvoje, o 1542 – 1547 m. Žymiausieji iš jų aktyviai patraukė į kultūrinį prūsijos kunigaikštistės gyvenimą, prisidėjo prie protestantiško karaliaučiaus universiteto sukūrimo). Tai rodo, kad Lietuvos valstybėje jau egzistavo pakankamai pajėgus intelektualinio elito sluoksnis, galėjęs ne tik akumuliuoti, bet ir skleisti protestanizmo idėjas visuomenėje, o ji buvo subrendusi jas priimti ir pritaikyti savo poreikiams.

Feodalinio gamybos būdo gelmėse bręstantys nauji kapitalistiniai ekonominiai santykiai buvo beveik visose europos valstybėse. Visuose sluoksniuose – kunigaikščių rūmuose, mokslingų šviesuolių kambarėliuose, vienuolių celėse, pirklių mūruose, amatininkų gatvelėse ir net valstiečių trobose bei lūšnelėse – mintis, kad gyvenime būtinos permainos. Gyvenusieji xvi amžiuje nesuvokė tų materialinių istorinių galių, kurios įsuko juos į milžinišką visuomeninio judėjimo sūkurį, apėmusį visą europą. Tikėta, kad reikia surasti teisingą tikėjimą, moralės principus, kurie kaip galingi svertai pakeistų santykius tarp žmonių ir valstybių. Nyktų karai ir skurdas. Atrodė, kad tatai galima esą pasiekti reformuojant įsigalėjusią katalikų bažnyšią, nustačius naują tikėjimui palaikyti ir skleisti organizaciją.

Xvi a. Pradžioje Lietuvoje, kaip ir visoje europoje, išplito reformacijos sąjudis. Tam pasitarnavo renesanso kultūros plitimas, humanistų veikla. Lietuvoje buvo bandoma užkirsti kelią reformacijai plisti. 1520 m. Įsaku žygimantas senasis uždraudė įvežti į lenkijos karalystę ir savo domeną m. Liuterio knygas, o 1535 m. , būdamas vilniuje, patvirtino šių įsakų galią Lietuvos didžiojoje kunigaikštistėje. 1543 m. Tai buvo pakartotinai uždrausta.

1542 m. Gegužės 19 dieną žygimantas senanis išleido ldk vyriausybės dekretą. Šį dokumentą inspiravo vilniaus vyskupas povilas alšeiniškis, padavęs į bažnyčios teismą abraomą kulvietį bei uždraudęs jo mokyklą, remdamasis 1542 m. Žygimanto senojo raštu, kuriame suteikiama galia visiems vyskupams įtariamuosius erezija patraukti į dvasinį teismą, pasitelkiant pasaulietinės valdžios galia.

Abraomas kulvietis (1510 – 1545) buvo pirmas labai išsilavinęs Lietuvis, pasisiemęs kultūros svetur ir ėmęs ja skleisti savo tėvinėje.

  • Tikyba Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (1284 žodžiai)
  • Universitetas
  • Tikybos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Katalikybės atėjimas
    9 - 3 balsai (-ų)
Katalikybės atėjimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/katalikybes-atejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:45