Katiliškis Miškais ateina ruduo


Dvidesimt trecias skyrius kaip pasakojama apie monikos meile. M.katiliškis "miškais ateina ruduo" - siužeto dviplaniškumas.

Lietuvių konspektas. Romanas „Miškais ateina ruduo“. Siužeto dviplaniškumas. Veikėjų charakteriai ir likimai. Agnė „. pati gražiausia pavasario apraiška“. Keturioliktas skyrius (ištrauka). Dvidešimt trečias skyrius (ištrauka). Dvidešimt septintas skyrius (ištrauka). Romano pasakotojas.


Karo siaubą, dramatiškos kelionės iš namų į nežinią patirtį rašytojas fiksavo savo užrašuose, vėliau atskleidė romane „Išėjusiems negrįžti“. Jame vaizduoja tragiškus 1944 m. mėnesius, kai tūkstančiai lietuvių turėjo palikti gimtuosius namus ir ieškotis prieglaudos svetur. Romano skyrius vienija pasakotojo - išėjusiojo - žvilgsnis. Jis kalba kaip tų įvykių liudininkas ir kartu apmąsto visos tautos likimą. „Neprisimenu, kad kada nors būčiau skaičiusi vyriškesnę knygą, — sako literatūros kritikė Elena Bukelienė. — Tas vyriškumas, persmelkęs viską iki mažiausios kūrinio ląstelės, yra toks ryškus ne vien dėl to, kad veikia beveik tik vyrai. Svarbiausia — jie žaidžia vyriškus žaidimus, prieš savo valią į juos įtraukti. Negalėtume pasakyti, kad pasakotojui-herojui karas būtų kas nors protu nesuvokiama. Karais grįsta visa žmonijos istorija, o kovos instinktas visada gyvas pačioje vyro prigimtyje. Apkasai, purvas, kraujas, mirtis — remarkiškas objektas, tas pats kaip „Vakarų fronte nieko naujo“. Tačiau M. Katiliškio romane nėra nieko nei remarkiško, nei hemingvėjiško. Tai yra sutryptos Lietuvos sūnaus žvilgsnis į totalitarizmo beprotybę.“

Iš pirmo žvilgsnio romane pasakojama banali meilės istorija. Jaunas miškakirtys Tilius, laikinai parsisamdęs miško darbams, netikėtai sau pačiam pakeičia sprendimą ieškoti geresnės vietos ir tame pačiame kaime, Basiuliškių ūkyje, lieka tarnauti bernu. Neatsispyręs šeimininko žmonos Monikos žavesiui ir vilionėms, Tilius palieka jį mylinčią Agnę, atsisako ir nelauktai gautos valdiškos tarnybos. Tačiau Petras Doveika, Monikos vyras, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, surezga keršto planą.

Intriga kyla iš dviejų meilės trikampių: vyras (Tilius) atsiduria tarp dviejų moterų - jaunatviškos, trapios Agnės ir patyrusios, aistringos Monikos, ir moteris (Monika) turi laviruoti tarp dviejų vyrų - teisėto, bet nekenčiamo vyro, turtingo ūkininko Petro Doveikos ir jauno bei geidžiamo samdinio Tiliaus.

Veikėjų likimai vaizduojami sodriom detalėm nutapytame kaimo gyvenimo ir gamtos fone, kuris nėra vien tik veiksmo scena. Miško kirtimo epizodai atskleidžia ne tik žmonių susidūrimą su pirkliškomis suktybėmis, bet ir jų svajones, tikėjimą gražesne rytdiena. Gamtos gyvenimas glaudžiai susijęs su žmonių rūpesčiais ir darbais. Pelkės sausinimas, upės Vilkijos kasimas rodo ir žmonių norą prasigyventi, ir kartu visos Lietuvos veržimąsi į naują, geresnį gyvenimą. Pasak Kelertienės, Katiliškis plėtoja paralelę tarp nepriklausomos Lietuvos kaimo žmonių ir gamtos. Metų laikai pabrėžia gamtos ir žmogaus gyvenimo kaitą, ir „tame laiko tarpe Virsnės lyg koks mikrokosmas pergyvena tai, kas vyko nepriklausomoje Lietuvoje.“ Nematyta pažanga (kelias, elektra, autobusas) keičia uždaro kaimo gyvenimą, pelkių sausinimo darbai vykdomi tikintis kasti durpes, kurios, pasakotojo žodžiais tariant, „sukurs mūrinę Lietuvą“. Taigi romane išryškėja du siužeto planai: intriguojanti meilės istorija ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socialinio ir dvasinio gyvenimo pasikeitimai.

Tad atidžiau pažvelkime į romano tekstą, kartu su pasakotoju persikelkime į nepriklausomos Lietuvos laikų kaimą, įsižiūrėkime į to kaimo žmones, pajuskime jo gamtos alsavimą.

Romano veiksmas trunka apie pusmetį (nuo ankstyvo pavasario iki rudens pradžios) ir rutuliojasi Aukštaitijos užkampyje, Virsnių kaime, tankių miškų ir pelkių atskirtame nuo pasaulio: „Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate.“ Neseniai nutiestas kelias, kuriuo kartą per dieną nuvažiuoja ir grįžta autobusas, uždarą kaimą bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia visų susitikimo ir bendravimo vieta — Gužienės parduotuvė, dažnai virstanti ir smukle. Greta pieninė, nuo kurios matyti turtingas Basiuliškių vienkiemis. Seniau jame gyveno ūkininkas Striūna su taikaus būdo žmona ir atstumiančios išvaizdos dukra Zuzana. Dabar Basiuliškėse tvirtai įleidęs šaknis Petras Doveika, prieš keturiasdešimt metų čia atėjęs tarnauti bernu, gudrumu prisiviliojęs šeimininkų dukterį, paskui, klebonui užtarus, ją vedęs ir paveldėjęs ūkį. Vėliau Doveika iškilo į valsčiaus viršaičius, o Zuzanai mirus vedė jauną pienininkę Moniką, neseniai gavusią paskyrimą į Virsnes. Kiek atokiau nuo turtais pertekusio Basiuliškių ūkio išsimėčiusios kelios naujakurių sodybos, brūzgynuose nuo senų laikų įsikūrusio eigulio namai. Kitame upės krante darbuojasi miško kirtėjai.

Romane nuolat pabrėžiamas erdvės uždarumas, ankštumas. Tiliaus „vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs lankas“. Moniką nukrečia šiurpas supratus, kad jos galimybių riba yra Virsnių kaimo pieninė, o ištekėjusi už Doveikos ji pasijunta tartum už tvoros, tarsi pakliūva į narvą, „be spragų ir be vartų taisyklingu lanku apjuosusios žemės plotelį“, kuriame „pati stovėjo vidury. Išeiti ji negalėjo“. Basiuliškių ūkis, kur Monika jaučiasi kaip kalėjime, kaimas, kuriame vasarą, pasak jauniausios romano veikėjos Agnės, galima numirti iš nuobodulio, varžo veikėjų prigimtį, neleidžia išsiskleisti jų svajonėms. Net veikėjų charakteristikose pabrėžiamas apribojimas, suvaržymas: Tilius primena jauną žirgą, ant kurio kažkas užmetė sunkius pavalkus; miškakirtį Petrą lyg „būtų kas spaudęs iš viršaus negailestingu, akmeniniu svoriu“.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4207 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Katiliškis Miškais ateina ruduo
    10 - 2 balsai (-ų)
Katiliškis Miškais ateina ruduo. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/katiliskis-miskais-ateina-ruduo.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:09