Kauno aplinkos ekologinės būklės įvertinimas


Ekologines problemos kaune. Gimtojo miesto aplinka. Kaunas hidrosfera. Hidrosfera, jos tarša ir apsauga. Hidrosfera jos tarsa ir apsauga. Kauno gamtiniu salygu vertinimas. Ekologine problema kaune. Kauno gamtines-klimatines salygos. Kauno marios tarsa. Ūkmergės rajono hidrosfera jos tarsa ir apsauga.

Aplinkos diplominis darbas. Įvadas. Gimtojoimtojo miesto bendra charakteristika. Gimtojo miesto aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos tarša ir apsauga. Dirvožemio apsauga. Atliekų tvarkymas kauno mieste. Kraštovaizdžio apsauga. Saugomos gamtos teritorijos, ir objektai. Aplinkos apsaugos politika. Aplinka ir sveikata. Išvados. Literatūros sąrašas. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti gimtojo miesto aplinkos ekologinę būklę. Tyrimo objektas: gimtojo miesto aplinka.


Apibūdinti gimtojo miesto gamtines, klimatines sąlygas bei pateikti sišanalizuoti aplinkos poveikį žmogaus sveikatai irvystantis pramonei, sulaukiant vis daugiau investicijų į šalies ūkį, jaučiamas vis didėjantis šios veiklos poveikis aplinkai. Itin svarbu subalansuota plėtra.

Kaunas yra vienas pirmųjų Lietuvos miestų, planuojantis savo veiksmus aplinkosaugos srityje ir siekiantis juos numatyti miesto aplinkos strategijoje 2006-2015 metams ir strategijos įgyvendinimo veiksmų plane 2006-2008 metams.

Kauno miesto aplinkos apsaugos politikos tikslas – užtikrinti miesto gyventojams sveiką aplinką, skatinant harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę, saugant gamtinę įvairovę ir tausojant gamtos išteklius.

Prioritetai yra teikiami aplinkosauginių kriterijų taikymui valdant ir planuojant miestą. Kauno aplinkos kokybės išsaugojimui ir jos gerinimui, visuomenės sveikatos saugai ir stiprinimui.

Kauno miesto gamtinės įvairovės apsaugai, gamtos išteklių racionaliam naudojimui, atliekų tvarkymui bei visuomenės aplinkosauginiam miestas yra turtingas atvirais vandens telkiniais. Be dviejų didžiausių Lietuvos upių – nemuno bei neries – per Kauną teka ir daug nedidelų upelių: jiesia, veršvas, amalė, gričiupis, gyris, marvelė, sąnaša, sėmena, o Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis telkinys. Kauno mieste auga beveik 900 aukštesniųjų augalų rūšių (išskyrus samanas), o Kauno apylinkėse sutinkama didžiausia šalyje introdukuotų augalų įvairovė. Mieste ir jo apylinkėse aptinkama beveik 1300 rūšių vabalų ir apie 700 rūšių drugelių.

Mieste yra apie 47 km dviračių takų. Pagal patvirtintą dviračių takų schemą, numatyta įrengti 176 km įvairiospaskirties dvirsiekdama sumažinti aplinkos oro teršimą kietosiomis dalelėmis bei vykdydama europos sąjungos įsipareigojimus, miesto taryba patvirtino Kauno miesto oro taršos kietosiomis dalelėmis (kd10) mažinimo programą bei priemonių planą (priedas 1).

Programoje ne tik nagrinėjama esama aplinkos oro kokybės situacija, išskirtos pagrindinės problemos, bet ir pasiūlytos priemonės, kaip mažinti aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, Dulkėtumą. Programos įgyvendinimo priemonių planas susideda iš kelių dalių. Tai trumpalaikis įgyvendinimo priemonių planas iki 2009 m. (prevencinės priemonės), operatyvios įgyvendinimo priemonės (kai fiksuojami kd10 du trečdaliai ribinės vertės) ir ilgalaikis priemonių įgyvendinimo planas iki 2018 metų.

Kauno aplinkos ekologinės būklės įvertinimas. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-aplinkos-ekologines-bukles-ivertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:15