Kauno apskrities visų ūkių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas


Statistikos kursinis darbas. Įvadas. Duomenų apie rapsus šaltiniai ir analizės metodai. Duomenų šaltiniai. Rapsų statistinės analizės metodai. Rapsų auginimo statistinė analizė. Rapsų plotų statistinė analizė. Derliaus statistinė analizė. Rapsų statistinė analizė. Auginimo prognozavimas. Ploto prognozavimas. Rapsų derlingumo prognozavimas. Išvados. Literatūra.


Žemės ūkio subjektai nustatytos apimties statistinius duomenis pateikia statistinėse ataskaitose. Jas rengia Statistikos departamentas, Žemės ūkio ministerija bei kitos valstybės institucijos, atsižvelgdamos į nacionalinius statistinės informacijos poreikius ir tarptautinius susitarimus. Ataskaitose nurodomas duomenų rinkimą reglamentuojantys dokumentai, duomenų rinkimo tikslas, pateikimo terminai ir pan. (Čiulevičienė, 2005).

Duomenų apie žemės ūkio augalų derlingumą ataskaitose nėra, bet šį rodiklį galima apskaičiuoti, remiantis pasėlių ir derliaus duomenimis.

Daliniai santykiniai dydžiai gaunami to paties nagrinėjamo objekto atskiras dalis lyginant su jų visuma.

Struktūros santykiniai dydžiai parodo reiškinių vidinę sudėtį, išreikštą procentais. Jie gaunami nagrinėjamo reiškinio sudedamąsias dalis lyginant su viso to reiškinio apimtimi.

Visi reiškiniai laiko bėgyje kinta. Pakinta šių reiškinių apimtis, jų vidinė sudėtis. Toks reiškinių kitimas laike vadinamas dinamika, o skaičių seka, rodanti reiškinių kitimą laike, vadinama dinamikos eilute (Genienė, 2006).

Norint įvertinti ar pasirinkta lygtis pakankamai tiksliai nusako reiškinio kitimo tendenciją, skaičiuojama aproksimacijos paklaida. Ji apskaičiuojama:

Parinkta matematinė funkcija pakankamai tiksliai nusako reiškinio kitimo tendenciją, kai aproksimacijos paklaida neviršija 10 procentų (Šiuliauskienė, 2000).

Visi socialiniai ir ekonominiai reiškiniai bei procesai tarpusavyje glaudžiai susiję, nes jie randasi neizoliuotai, o tam tikroje sąveikoje, todėl iškyla būtinumas nustatyti šių reiškinių tarpusavio priklausomybę. Koreliacijos metodu galima įvertinti ryšius tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pirmuoju atveju turima dvinarė (porinė) koreliacija, o antruoju - daugianarė. Socialinių ekonominių reiškinių ryšiams aprašyti dažniausiai naudojama tiesės lygtis:

Tiesės lygtis naudojama tada, kai veiksniui kintant vienodais intervalais, rezultatinis rodiklis irgi kinta tolygiai. Esant tiesinei priklausomybei, nežinomi parametrai randami sprendžiant normalinių lygčių sistemą:

Kauno apskrities visų ūkių rapsų derlingumo priklausomybei nuo žemės ūkio naudmenų našumo balo nustatyti, rapsų plotų, derliaus ir derlingumo būsimoms reikšmėms prognozuoti taikomas Microsoft Excel duomenų analizės posistemio Data Analysis uždavinys Regression.

Susisteminti duomenys yra surašomi į statistines lenteles. Grafikai, greta statistinių lentelių, yra viena iš duomenų vaizdavimo priemonių. Jų akivaizdumas, kompaktiškumas padeda geriau suvokti nagrinėjamus reiškinius, nustatyti jų tarpusavio ryšius bei išsiaiškinti jų dėsningumus (Čiulevičienė, 2009).

Kursinio autorė rapsų plotų analizę pradės nuo Kauno apskrities visų ūkių vasarinių ir žieminių rapsų plotų dalies apskaičiavimo Lietuvos rapsų pasėlių plotuose.

Analizuojant vasarinių rapsų plotų dalies kitimą visuose Lietuvos vasarinių rapsų plotuose galime teigti, kad didžiausia Kauno apskrities visų ūkių vasarinių rapsų plotų dalis visuose Lietuvos vasarinių rapsų pasėliuose buvo užfiksuota ataskaitiniais metais t.y 2007 m. ir sudarė 20,2 proc. arba 21475 ha. Mažiausia dalis buvo užfiksuota 2003 metais, t.y. 17,2 proc. arba 10101 ha. nuo visų Lietuvos vasarinių rapsų pasėlių. Nuo 2003 iki nagrinėjamo laikotarpio pabaigos Kauno apskrities visų ūkių vasarinių rapsų plotų dalis visuose Lietuvos vasarinių rapsų pasėliuose tolygiai didėjo. Tą nulėmė padidėję apsodinamų vasarinių rapsų plotai.

Iš paveikslo galima matyti, kad Birštono rajono savivaldybėje didžiausias žieminių rapsų pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų ploto buvo 2007 m. t.y 1,2 proc., o mažiausias – 2006 m. 2006 m. Birštono savivaldybėje buvo užfiksuotas 0 ha pasėlių plotas. Jonavos raj. savivaldybėje didžiausias žieminių rapsų pasėlių plotas buvo užfiksuotas 2005 m. (19,1 proc.), o mažiausias – 2006 m. (11,6 proc.). Kaišiadorių raj. savivaldybėje didžiausias žieminių rapsų pasėlių plotas, nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlio ploto, buvo 2005 m. ir sudarė 9 proc., o mažiausias – 2007 m. (3,2 proc.). Kauno raj. savivaldybėje didžiausias – 2005 m. t.y 20,3 proc., mažiausias – 2006 m. ir sudarė 9,8 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu buvo didžiausi plotai žieminių rapsų visoje Kauno apskrityje. Didžiausias žieminių rapsų pasėlių plotas, nuo viso Kauno apskrities pasėlių ploto, buvo užfiksuotas 2007 m. ir sudarė 47,2 proc., o mažiausias – 2005 m. (35,3 proc.). Prienų rajono savivaldybėje didžiausias – 2006 ir 2007 metais t.y 3,0 proc., o mažiausias – 2005 m. ir sudarė 0,7 proc. Raseinių rajono savivaldybėje 2006 m. buvo užfiksuotas didžiausia žieminių rapsų pasėlių ploto dalis t.y 26,2 proc. nuo bendro Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto. 2005 m. šis rodiklis buvo mažiausias (15 proc.).

  • Statistika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (9216 žodžių)
  • Universitetas
  • Statistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 146 KB
  • Kauno apskrities visų ūkių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Kauno apskrities visų ūkių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-apskrities-visu-ukiu-rapsu-auginimo-rezultatu-statistine-analize-ir-prognozavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:54