Kauno architektūra


Tarpukario kauno architektūra. Karo muziejaus architektūra. Kauno architektura referatas. Karo muziejus architektura. Vytauto didžiojo karo muziejus architektura. Kauno tarpukario architektura. Referatas apie kauna. Referatas apie kauno architektura. Mazoji gatviu architektura referatai. Kauno architektura vytauto didziojo karo muziejus.

Istorijos referatas. Laisvės alėja. Miesto teatras. Pilies liekanos. Vytauto didžiojo karo muziejus. Perkūno namai. Literatūra. Laisvės alėja jau 1847 metų Kauno naujosios dalies suplanavimo projekte buvo numatyta kaip pagrindinė miesto gatvė. Ji buvo apstatyta XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje, tačiau tai vienur, tai kitur statyta ir vėliau. Dabar abipus susiglaudę dviejų – trijų aukštų gyvenamieji namai ir pavieniai aukštesni visuomeninės paskirties pastatai, turintys daugiausia istorizmo epochos arba tarpukario meto modernizmo bruožų. Laisvės alėja buvo skirta transportui ir pėstiesiems: per vidurį pasodintos dvi medžių eilės sudarė pasivaikščiojimų ir poilsio vietą. Teatras yra Kauno miesto sode, tarp Laisvės alėjos ir Kęstučio gatvės. Į Laisvės alėją šio mūrinio dviaukščio pastato atgręžtas šiaurinis fasadas. Centrinei pastato daliai būdinga neobaroko bruožai, šoniniams priestatams – konstruktyvizmo formos; salės interjeras vadinamas tautinio stiliaus (architektas Vladimiras Dubeneckis). Pilies liekanos pasklidusios Nemuno ir Neries santakoje, Paneryje. Iš pietų ir rytų jas supa fosa. Į vakarus ir rytus nuo pilies driekiasi neužstatyti plotai, pietuose, tuojau už fosos, prasideda buvusio Bernardinų vienuolyno teritorija.


Laisvės alėja jau 1847 metų Kauno naujosios dalies suplanavimo projekte buvo numatyta kaip pagrindinė miesto gatvė. Ji buvo apstatyta xix a. Antroje pusėje – xx a. Laisvės alėja buvo skirta transportui ir pėstiesiems: per vidurį pasodintos dvi medžių eilės sudarė pasivaikščiojimų ir poilsio vietą.

Gausėjant transporto priemonių, iškilo reikalas sutvarkyti judėjimą miesto centre. 1970 metų miesto generaliniame plane buvo nuspręsta transportą nukreipti į šonines gatves, o laisvės alėją paversti pėsčiųjų zona. Rekonstrukcija įvykdyta 1982 metais pagal architektų a. Paulausko ir v. Paleckienės projektą. Rekonstrukcijos kompoziciją sąlygojo alėjos ilgumas – 1621 metras. Tikslas buvo suteikti laisvės alėjai ne tik naują funkciją, bet ir architektūros išraišką, kuri atitiktų jos urbanistinę reikšmę viso miesto atžvilgiu ir pėsčiųjų zonos reikmes. Alėja sudalinta į atkarpas; taip akcentuotos kai kurios visuomeniniu, kultūriniu požiūriu svarbios centro vietos – miesto sodas su muzikiniu teatru, miesto savivaldybės rūmai, vytauto didžiojo paminklas, centrinis paštas, vitražo galerija ir išlaikytas tradicinis vientisumas.

Gerokai patvarkyti aplinkos elementai: mažosios architektūros formos, želdiniai, apšvietimas. Išsaugotos buvusios medžių eilės, bet želdinių plotas paplatintas, padaryti nauji masyvūs mediniai suoleliai, kurie darniai sujungti su želdinių plotų betoniniais bortais. Sudaryta galimybė vasaros metu išplėsti kavinių plotą – išnešti staliukus ir kėdes į alėją, apsaugoti nuo lietaus ir saulės dekoratyviniais skėčiais. Dangai panaudotas optimalus pasikartojančių elementų kiekis – penkių tipų betono plytelės, todėl dangos piešinio ir želdinių kompozicija nemonotoniška. Keturių tipų šviestuvai apdailinti figūriniu aliuminiu ir bronza.

Visi laisvės alėjos pastatai buvo perdažyti. Koloristika nebuvo kompleksiškai kuriama, kiekvienas pastatas turi savo spalvinį sprendimą, pagrįstą daugiausia kont

Pirmas teatras pastatytas 1891 metais pagal gubernijos architekto justinas golinevičiaus projektą buvo eklektinių formų, dviaukščiai, turėjo vienaaukščius priestatus. Į pastatą buvo įterpta xix a. Pirmojoje pusėje statyta mūrinė duonos kepykla, kuri 1890 metais buvo perdirbinėjama į paviljoną su bufetu, sale ir kitomis patalpomis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys g. Puškanceris. 1893 metais pradėti teatro remonto darbai, nes paskubomis vykdyta statyba buvo nekokybiška, blogai veikė šildymas. Prie įėjimo numatyta įrengti medinį tambūrą, užmūryti dalį langų, pastatyti krosnių.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (1938 žodžiai)
  • Mokykla
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 506 KB
  • Kauno architektūra
    8 - 1 balsai (-ų)
Kauno architektūra. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-architektura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:34