Kauno botanikos sodo vizualinės aplinkos analizė


Biologijos analizė. Titulinis. Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Kauno botanikos sodo kolekcijos. ▪ Vilkdalgiai. ▪ Jurginai. ▪ Vienskilčiai augalai. ▪ Polemoniniai ir uolaskėliniai augalai. Pomologijos kolekcijos. ▪ Retieji Lietuvos augalai. Dedrologijos kolekcijos. Oranžerijos kolekcija – tropikai. ▪ Sausieji tropikai. ▪ Drėgnieji tropikai. ▪ Subtropikai. Kauno botanikos sodo ekspozicijos. ▪ Birutės ąžuolai. ▪ Augalų ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams. ▪ Vabzdžių viešbutis. Refleksijos. Literatūra.


Lietuvoje iš viso yra keturi botanikos sodai, kurie priklauso universitetams, tačiau šie sodai nėra uždari ir kitiems lankytojams. Botanikos sodas yra labai vertinga kultūrinė institucija, kurioje kiekvienas iš mūsų gali susipažinti su gamta. Visi Lietuvos botanikos sodai skiriasi edukacinėmis programomis, taip pat botanikos soduose dažnai galime išvysti ne vieną koncertą, renginį, be tradicinių renginių organizuojamos ir gėlių parodos, kolekcijos, ekspozicijos. Botanikos sodas savo renginiais kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų, kurie atvažiuoja ne tik pasigrožėti gamtos grožiu, bet ir papramogauti. Be to, botanikos sode, tarp augančių medžių yra skirta vieta poilsiautojams, kurie gali sau leisti tarp gražių žalūmynų paiškylauti gamtoje. Į botanikos sodus keliauja nemažai organizuotų grupių, kurios naudojasi gido paslaugomis. Botanikos sode nestygsta nei medžių, nei gėlių, taip pat atsiveria puikus vaizdas į vandens telkinį, kuriame plaukioja grakščiosios gulbės. Nenuostabu, kad botanikos sodas yra puiki erdvė menininkams, kurie ieško vis naujų erdvių savo kūrybinėms idėjoms.

Tikslas: Papasakoti kokios yra Kauno Botanikos sodo kolekcijos ir ekspozicijos

Uždaviniai: 1. Suteikti naudingos informacijos apie Kauno Botanikos sodo kolekcijas ir ekspozicijas

2. Praplėsti ne tik savo bet ir kitų žmonių žinių akiratį

Vilkdalgiai – žoliniai daugiamečiai, šakniastiebiniai augalai. Gentyje yra apie 300 rūšių, kurios savaime paplitusios Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Labiausiai žinomi ir gausiausiai auginami barzdotieji vilkdalgiai. Vilkdalgiai skirstomi į grupes atsižvelgiant į jų morfologines – dekoratyvines savybes: aukštį, žydėjimo laiką, žiedų fenotipą.

VDU Kauno botanikos sode auginama apie 100 barzdotųjų ir sibirinių vilkdalgių veislių. Bendradarbiaujant su Lietuvos selekcininkais, kolekcininkais vilkdalgių kolekcija papildoma naujomis ir lietuviškos selekcijos veislėmis.

Jurginai – daugiamečiai šakniagumbiniai, šviesą ir šilumą mėgstantys astrinių šeimos augalai. Savaime paplitę Centrinės ir Pietų Amerikos aukštikalnėse. Europoje pradėti auginti XVIII a. pabaigoje Madrido botanikos sode. Lietuvoje auginami nuo XIX a. pabaigos. Plačiai auginami visame pasaulyje, o jų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Tai darželiniai hibridinės kilmės jurginai, gauti sukryžminus įvairias laukines jų rūšis.

Kauno botanikos sode jurginai pradėti auginti 1931 m. Tuomet kolekcijoje augo 96 pavadinimų jurginai. 1968 – 1969 m. kolekcija papildyta veislėmis, parvežtomis iš Vilniaus, Maskvos, Kijevo, Charkovo, Rygos botanikos sodų – 800 m² jurginyne augo 110 veislių. Pastaruoju laikotarpiu VDU Kauno botanikos sodo jurginų ekspozicijoje – kolekcijoje auginama per 320 veislių ir hibridų.

Šiuo metu auginama, atnaujinama ir saugoma didelė svogūninių augalų rūšių, veislių ir sėjinukų kolekcija.

  • Biologija Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (2495 žodžiai)
  • Kolegija
  • Biologijos analizės
  • Microsoft Word 2607 KB
  • Kauno botanikos sodo vizualinės aplinkos analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Kauno botanikos sodo vizualinės aplinkos analizė. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-botanikos-sodo-vizualines-aplinkos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:15