Kauno darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas


Viešojo administravimo bakalauro darbas. Įvadas. Nedarbo, įdarbinimo paslaugų problema bei situacija Lietuvos darbo rinkoje. Nedarbo ir gyventojų užimtumo teoriniai aspektai. Įdarbinimo kaip socialinės paslaugos raida. Situacija Lietuvos darbo rinkoje. Kauno darbo biržos teikiamų paslaugų analizė. Paslaugos, teikiamos bedarbiams. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Teikiamų paslaugų tyrimo metodika. Kauno darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas. Kauno darbo biržos teikiamų paslaugų tobulinimo prielaidos. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Priedai.


Šiuo metu esant sudėtingai ekonominei situacijai ir smarkiai išaugus nedarbui, darbo biržų vaidmuo ir jų teikiamų paslaugų efektyvumo klausimas tampa itin aktualus. Svarbi išankstinė paslaugų gerinimo sąlyga – objektyvus teikiamų paslaugų įvertinimas.

Šios apklausos rezultatai leido suformuluoti pasiūlymus didinti kovos su nedarbu priemonių efektyvumą. Kauno darbo biržos sistema turėtų apsibrėžti prioritetines veiklas, kiek įmanoma daugiau naudojant informacines technologijas savarankiškam klientų naudojimuisi.

At present, in a complex economic situation and the situation of high unemployment, a role of labor centers and the efficiency issue concerning their provided service is particularly pressing. An important pre-condition for improving the services is an objective assessment of the provided services.

There was carried out an interview of the unemployed in Kaunas Labor Office in order to assess the quality and necessity of the provided service. The observation of the quality and actuality regarding the provided services allowed the further foreseeing of the service development trends as well as an operative modification of activities in terms of changing needs.

The outcomes of the following survey allowed formulating proposals for the increasing of the effectiveness related to the combat measures against unemployment. Kaunas Labor Exchange Office system has to define priority activities, applying information technologies for self-use customers as much as possible.

Darbo birža – Lietuvos Respublikos darbo birža.

Darbo jėga – darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo žmonės.

Darbo rinka – pagal mainų objektą rinka skiriama į prekių, darbo jėgos, kapitalo. Tai vieta, kurioje perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga; prekių mainų sfera.

Įdarbinimo paslaugos – paslaugos, kurias teikia privačios ar valstybinės įdarbinimo įstaigos tarpininkaujant tarp darbdavio ir darbo ieškančio asmens visais su įdarbinimu susijusiais klausimais.

Konsultavimas – sąmoningas informacijos perdavimas siekiant padėti žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti gerus sprendimus.

Nedarbo rodiklis – rodiklis, kuris atspindi užimtumo ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumą, priklausantį nuo nedarbo kokybės ir kiekybinės charakteristikos.

Trumpalaikis nedarbas – nedarbas, kuris yra neišvengiamas, pavyzdžiui mokantis, studijuojant, nesudaroma galimybė dirbti studijuojant, laikinai nedirbant dėl techninių ar ekonominių priežasčių savo darbo vietoje, paaukštinant tarnyboje, įmonę ar įstaigą restruktūrizuojant.

Užimtumas – darbo turėjimas, laisvalaikio praleidimas, kurio metu yra vykdoma kažkokia veikla, siekiant patenkinti įvairius poreikius.

Lietuvos ir teritorinės darbo biržos siūlo laisvų darbo vietų ir ieškančiųjų darbo asmenų duomenų bazes. Jų tiksliniai interesantai – ieškantieji darbo (naujausių darbo pasiūlymų atranka, CV kūrimas, registracija darbo biržoje ir internete ir kitos paslaugos), darbdaviai (darbuotojų atranka, laisvų darbo vietų registravimas, darbo mugės, informacijos mainai ir kt. paslaugos).

Pagrindinės veiklos sritys – informacijos apie Lietuvos darbo biržos veiklos rezultatus teikimas, situacijos šalies darbo rinkoje analizė, įsidarbinimo galimybių Lietuvoje ir užsienyje tyrimai.

Temos aktualumas. Naujausios technologijos ir globalizacija padidino Europos ekonomikos integralumą ir veikia kiekvienos šalies gyventojų užimtumo politiką, įskaitant ir Lietuvą. Pradėjusios nuo užimtumo palaikymo įstatymo įgyvendinimo, darbo biržos plečia savo funkcijas, siekdamos suderinti darbo jėgą su pasiūla, taip skatinant žmonių ekonominį aktyvumą.

Problema. Šiuo metu esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai ir smarkiai išaugus nedarbui, darbo biržų vaidmuo ir jų teikiamų paslaugų efektyvumo klausimas tampa itin aktualus. Svarbi išankstinė paslaugų gerinimo sąlyga – objektyvus teikiamų paslaugų įvertinimas.

Hipotezė. Kauno darbo biržos teikiamos paslaugos ieškantiems darbo asmenims ne visada patenkina jų lūkesčius.

Darbo tikslas – atlikti Kauno darbo biržos bedarbių apklausą, tokiu būdu siekiant įvertinti jiems teikiamas paslaugas.

Atlikus bedarbių apklausą, įvertinti Kauno darbo biržos teikiamas paslaugas bei pateikti jų tobulinimo prielaidų analizę.

Darbo metodika. Naudojamas aprašomasis tyrimas su aiškiu planu ir išankstine klausimų formuluote. Duomenų rinkimo instrumentas – apklausa. Jos klausimai yra uždari, klausimai dviejų tipų. Tyrimas atliktas 2009 m. gruodžio – 2010 m. sausio mėnesiais. Apklausta 80 respondentų. Atsakymai apibendrinti, naudojant aritmetinio vidurkio formulę. Vidutinis vertinimas atspindi bendrą respondentų nuomonę vertinant tiriamą sritį pagal pateiktus kriterijus.

Darbo struktūros pagrindimas. Pirmojoje dalyje išdėstoma faktinė medžiaga, antrojoje dalyje aptariama Kauno darbo biržos vykdoma veikla bei tyrimo metodika, trečioji dalis skirta tyrimo rezultatų analizei ir aptarimui, ketvirtojoje dalyje pateikiamos paslaugų tobulinimo prielaidos.

Šioje darbo dalyje pateiksiu teorinius nedarbo, gyventojų užimtumo, aspektus, apžvelgsiu įdarbinimo kaip socialinė paslaugos, raidą bei pateiksiu pagrindinius šiandieninės situacijos Lietuvos darbo rinkoje akcentus.

Vienas svarbiausių ekonominių procesų yra darbas. Darbas – tai ne tik žmogaus pragyvenimo, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Nedarbas glaudžiai susijęs su darbo jėgos sąvoka (Čerynienė, 1996).

Ekonomikos mokslas, kaip ir kitos pažinimo sritys, reikalauja konkrečių apibrėžimų. Taigi visos ekonomikos požiūriu darbas duoda ribotus darbo jėgos, kaip ištekliaus, naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą (Martinkus, Savanavičius, 1996). Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė visada laimi, kada visi kurie gali dirba.

Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami laikotarpio pradžioje;

Darbo jėga – visi sulaukę šešiolikos metų užimti gyventojai ir bedarbiai;

Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose (išskyrus sklypininkus) bei atliekantys karinę tarnybą.

Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.

Kauno darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas. (2015 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-darbo-birzos-teikiamu-paslaugu-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:51