Kauno rajono aplinkos ekologinis įvertinimas savarankiškas darbas


Aplinkos savarankiškas darbas. Įvadas. Kauno rajono bendra charakteristika. Geografinė padėtis. Administracinė struktūra. Kauno rajono geologinės raidos bruožai. Klimatas. Kauno rajono aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos terša ir apsauga. Reljefas ir jo apsauga. Kraštovaizdžio aplinka. Saugomos gamtos teritorijos ir objektai. Rekreacija. Aplinkos apsaugos politika. Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai. Ekologija mano namuose. Išvados.


Žmonių bendrija, didėdama skaičiumi ir gamtos išteklių naudojimo tempais, vis labiau veikia gamtą, visą gyvenamąją aplinką ir net nuošaliausias vietas.

Daugelio gyvūnų, augalų rūšių nykimas, vandens telkinių užterštumo procesai yra nebeišvengiami. Reikia rūpintis sąlygomis kaip viską sustabdyti ir išsaugoti, nes Lietuvos gamta turi begalo daug gražių vietovių, kuriomis galime didžiuotis.

Kauno rajono gamtos įvairovę ir kultūros paveldo vertybės nulemia daugybė veiksnių: geografinė padėtis ir klimato sąlygos, reljefas, geologinė sandara, žmogaus veikla ir istorijos raida.

Jei kiekvienas žmogus prisidės prie gamtos puoselėjimo ir saugojimo, nereikės baimintis dėl pavojingų katastrofų žemėje.

Kauno rajono savivaldybės teritorija yra istorinių Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos žemių sandūroje. Čia susilieja didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris. Į Nemuną savo vandenis ties Raudondvariu atplukdo Nevėžis, o vakariniu rajono pakraščiu teka viena vaizdingiausių krašto upių - Dubysa.

Kauno rajono geologinė sandara labai sudėtinga. Pamatas, sudarytas iš magminių ir metamorfinių uolienų, slūgso 800m gylyje. Dabartinio reljefo susidarymui didžiausią reikšmę turėjo paskutinis (kvartero) geologinis periodas, prasidėjęs maždaug prieš milijoną metų. Kvartero uolienų sluoksnį sudaro trijų ledynų nuogulos. Paskutinio apledėjimo metu pagrindinius reljefo bruožus suformavo Nemuno žemupio ir Nevėžio ledyno plaštakos, palikusios vos įžiūrimus galinių morenų ruožus - Veiverių ir Vilkijos kalvagūbrius. Pietinėje ir rytinėje rajono dalyse savo darinius paliko Nemuno vidurupio plaštaka. Tirpstant ledynams, jų dubumos, užtvertos pakraštinių morenų ruožų, buvo apsemtos prieledyniniais baseinais, kurių dugne klostėsi smulkiagrudės limnoglacialinės nuosėdos, daugiausia susiformavo sluoksniuotieji moliai. Geomorfologinę sandarą ir dabar galime matyti Kauno marių eroduotų šlaitų atodangose.

Pagal Lietuvos klimatą Kauno rajonas patenka į Vidurio žemumos Nemuno žemupio klimatinį parajonį. Klimato sąlygos čia maždaug atitinka šalies vidurkį. Vidutinis metinis kritulių kiekis Kauno rajone 630 mm. Lietingiausias mėnuo – rugpjūtis. Žiemos mėnesiais iškrenta 18 % metinio kritulių

kiekio. Vidutinė metų oro temperatūra, Kauno meteorologijos stoties duomenimis, yra 6,3°C. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra – 5,2°C, o liepos – 20,9°C. Vegetacijos periodas vidutiniškai prasideda balandžio 10d., o baigiasi spalio 25 d. Pastovi sniego danga susidaro apie lapkričio 25 d., o sniegas visiškai nutirpsta kovo viduryje. Rudeninės šalnos prasideda rugsėjo 28 d., o pavasarinės baigiasi – balandžio 20 d.

  • Aplinka Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2264 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 1348 KB
  • Kauno rajono aplinkos ekologinis įvertinimas savarankiškas darbas
    10 - 9 balsai (-ų)
Kauno rajono aplinkos ekologinis įvertinimas savarankiškas darbas. (2016 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-rajono-aplinkos-ekologinis-ivertinimas-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:39