Kauno rajono aplinkos ekologinis įvertinimas


Kauno apskrities uzterstumas. Aplinkos vertinimas kaune. Kedainiu rajono aplinkos vertinimas. Sakiu rajono aplinkos ekologinis ivertinimas. Ekologinis oro ivertinimas. Kauno rajonu aplinka. Hidrosfera ir jos tarsa šakiuose. Kauno ekologinis ivertinimas. Aplinkos tarsa kaunas. Oro tarša kauno rajone.

Ekologijos praktikos ataskaita. Įvadas. Vilkijos miesto bendra charakteristika. Vilkijos apylinkių aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos tarša ir aplinkosauga. Reljefas ir jo apsauga. Kraštovaizdžio apsauga. Saugomos gamtos teritorijos ir objektai. Rekreacija. Aplinkos apsaugos politika. Aplinkos poveikis žmogaus saveikatai. Ekologija mano namuose. Išvados. Literatūra.


Oro kokybė Kauno rajone, kaip ir Vilkijoje, yra pakankamai gera. Teršalų emisija į atmosferos orą rajoneyra nedidelė, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais.

2. Oro tarša iš stacionarių taršos šaltinių sudaro mažiau nei pusę visos jo taršos.Daugiausiai teršalų išsiskiria iš rajoninių katilinių. Vertinant oro kokybę Kauno rajone, pastebėta, kad išmetimai iš stacionarių taršos šaltinių mažėja ir tai vyksta dėl dujinio kuro panaudojimo augimo, mažesnio mazuto sunaudojimo, geresnio teršalų sugaudymo valymo įrenginiuose ir naujų valymo įrenginių įrengimo. Siekiant pagerinti oro kokybę, šios priemonės turi būti plėtojamos.

3. Didžioji dalis teršalų į orą patenka iš mobilių taršos šaltinių. Siekiant sumažinti šią taršą, Kauno rajone yra vykdoma automobilių kontrolė, kurios metu tikrinama automobilių techninė būklė, teršalų išmetimai bei dūmingumas. Tai turėtų būti vykdoma ir ateityje.

4. Daugiausiai Kauno rajono gyventojų mano, kad rajone yra vidutinis (43 proc. respondentų) arba mažas (35,7 proc. apklaustųjų) oro užterštumas.

5. Didžiausia Kauno rajone esančių upių problema – nuotėkų ir žemės ūkio tarša. Remiantis 2007 m. valstybinio upių monitoringo duomenimis, tik vienos iš tirtų upių (Miltupio) vanduo atitiko keliamus reikalavimus. Dauguma Kauno rajono upių yra vidutiniškai užterštos. Upių vandenyje pastebimas nitratų, bendro azoto, fosfatų bei bendro fosforo koncentracijų viršijimas. Siekiant pagerinti upių vandens kokybę yra diegiamas baseininis vandens kokybės valdymas, rengiami upių baseinų regionų tvarkymo planai. Taip pat svarbu rekonstruoti nuotėkų valymo įrenginius, o kur nėra – įrengti, kad sumažėtų teršalų kiekiai, patenkantys į paviršinius vandenis.

6. Kauno rajono maudyklų vandens kokybė yra nebloga, tačiau norint ją dar labiau pagerinti, reikėtų renovuoti nuotėkų valymo įrenginius, plėtoti ekologinę žemdirbystę.

7. Beveik pusė Kauno rajono gyventojų vartoja geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių, kurio kokybė neatitinka geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų. Didžiausia problema – tarša nitratais ir amoniu. Tam didžiausią įtaką turi ūkinė veikla, žemės tręšimas trąšomis. Norint pagerinti esamą situaciją, vienas iš būdų yra tiekti vandenį centralizuotai arba mažinti cheminių trąšų bei mėšlo naudojimą. Siekiant sumažinti geležies kiekį centralizuotai tiekiamame vandenyje statomos nugeležinimo stotys.

Kauno rajono aplinkos ekologinis įvertinimas. (2012 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-rajono-aplinkos-ekologinis-ivertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:57