Kauno rajono savivaldybės finansinė analizė


Finansų analizė. Įvadas. Teorinė dalis. Trumpas Šakių rajono savivaldybės aprašymas. Savivaldybių finansai. Savivaldybių biudžetai bei jų formavimas. Finansinė analizė. Praktinė dalis. Finansinės būklės horizontali analizė. Veiklos rezultatų horizontali analizė. Finansinės būklės vertikalioji analizė. Veiklos rezultatų vertikalioji analizė. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Darbo tikslas – išanalizuoti Kauno rajono savivaldybės finansinę būklę.

Darbo uždaviniai:

Trumpai apibūdinti Kauno rajono savivaldybę;

Išanalizuoti ir įvertinti Kauno rajono savivaldybės metų finansinę atsakomybę (finansinės būklės ir veiklos rezultatų) ataskaitą.

Pirmasis – Vilijampolės rajonas (centras Kauno miestas). Į rajono sudėtį buvo įjungta miesto tipo gyvenvietė – Kulautuva ir 27 Kauno ir 5 Vilkijos apskričių apylinkės.

Antrasis – Panemunės rajonas (centras – Garliava). Nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1955 m. liepos 1 d. kairiajame Nemuno krante, Suvalkijos lygumoje veikė atskiras administracinis vienetas – Panemunės rajonas. Jį sudarė miesto tipo gyvenvietė Kačerginė ir 44 apylinkės.

1962 m. gruodžio mėn. 8 d. stambinant respublikos rajonus, prie Kauno rajono buvo prijungtas Jonavos rajonas. 1965 sausio 7 d. sudarius atskirą Jonavos rajoną, prijungtoji teritorija vėl perduota naujai sudarytam Jonavos rajonui.

Šiandien Kauno rajonas – vienas didžiausių respublikoje. Teritorija 149,5 tūkst. ha, gyvena 84,5 tūkst. žmonių (2002 m.). Kauno rajone yra 3 miestai: Ežerėlis, Garliava, Vilkija; ir 9 miesteliai: Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis. Rajone 370 kaimų ir miestelių, įeinančių į 23 seniūnijų sudėtį. Tai Akademijos, Alšėnų, Babtų, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos, Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijos.

1994 – 2003 m. Vilkijai, Čekiškei, Babtams, Kulautuvai, Kačerginei, Karmėlavai, Garliavai, Domeikavai ir Vandžiogalai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais buvo patvirtinti herbai.

Visi savivaldybių finansiniai ištekliai apskaitomi savivaldybių biudžetuose bei nebiudžetiniuose fonduose. Pagrindinė savivaldybių lėšų dalis yra kaupiamos savivaldybių biudžetuose, kurie pagal šalies įstatymus yra savarankiški. Savivaldybių biudžetai privalo būti subalansuoti. Savivaldybių biudžeto pajamos skirstomos į mokestines, nemokestines bei valstybės biudžeto dotacijas. Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti ir tiekti paskolas Vyriausybės nustatyta tvarka (LR Vyriausybės nutarimas “Dėl savivaldybių skolinimosi tvarkos patvirtinimo’’, 2001).

Finansinės analizės objektas – tai finansinė įmonės veikla, susijusi piniginiais santykiais atsirandančiais vykdant numatytus tikslus ir įmonei užmezgant ryšius su valstybės institucijomis.

Įsipareigojimai sumažėjo8,64%. Tam įtakos turėjo patirtas praėjusį laikotarpį patirtas biudžeto perteklius, kuris nulėmė savivaldybės skolinimąsi iš valstybės biudžeto.

  • Finansai Analizės
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (2607 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų analizės
  • Microsoft Word 60 KB
  • Kauno rajono savivaldybės finansinė analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Kauno rajono savivaldybės finansinė analizė. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kauno-rajono-savivaldybes-finansine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:06