Kazys Binkis Vėjavaikis


Lietuvių referatas. Įvadas. Kazio Binkio istorija. Pirmiausia rašytojas, tik vėliau žmogus. Priedai. Trumpa autobiografija. Kazys Binkis „Keturių vėjų“ kurijos manifestas (1922). Bibliografija. Eilėraščių rinkinys „100 pavasarių“ (1923). Vėjavaikis. Vokiškas pavasaris. Iliutracijos ir nuotraukos. Išvados. Naudota literatūra.


Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 16 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių kaime, Biržų apskrityje. Gveno vargingoje šeimoje, kurioje buvo nuolatiniai barniai, nepritekliai. Tėvas Antanas Binkis, mama Petronėlė Binkienė (Būtėnaitė) ir sesuo Uršulė. Mokėsi Papilio pradžios mokykloje (baigė 1908 m.). Vėliau įstojo į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Sužinojęs, kad Biržuose atidaryta keturklasė mokykla, sugrįžo. Šioje mokykloje pramoko prančūzų ir vokiečių ksalbos. Tačiau po kurio laiko buvo pašalintas iš mokyklos. Po to prasidėjo prasidėjo klajonės. Pirmiausia mokėsi Voroneco žemės ūkio mokykloje (netoli švenčionių), bet pritrūkus lėšų 1913 m. Persikėlė į Vilnių ir privačiai rengėsi brandos atestatui. Pradėjęs eiti pirmasis literatūrinis žurnalas „Vaivorykštė“ kiekviename numeryje spausdindavo ir K. Binkio eilėraščius. Pradėjo dirbti „Vilties“ laikraščio korektoriumi.

Mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Karo metais, už tai, kad savo bute su žmona Sofija slėpė žydus, jiems po mirties buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Izraelio jad Vašen muziejuje, Teisuolių alėjoje pasodintas medis,m skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei.

Literatūrinis kelias prasidėjo jau prieškario periodikoje dainiškais eilėraščiais. Riba tarp subjekto ir objekto lyrikoje buvo aiški. Eilėraščiuose gamta tebegyvena kasdienės kaimo buities aplinkybėse. Vaizdas, formuojamas iš stebėtojo pozicijos, prisigeria daiktiško konkretumo, kuriam tenka lemiamas vaiduo avangardistinėje lyrikoje:

Žalų ir palšų drūtasparndžių galvijų.“

Tokia žaibiška pokyčių dinamika be asmeniškų komentarų buvo naujas lyrikos objektas, kurio jau nebegalėjo joks įsijautimas ar impresionistinis tapybiškumas. Avangardistinės poezijos kūrinyje kiekviena eilutė tai staigus šuolis ir aštrus mostas. Poetinis vaizdas pakreipiamas netikėtu kampu – stebėjimo objektas fiksuoja daiktus tai iš apačios, tai iš viršaus, išblaškydamas juos į keistas padėtis ir neįprastas metaforas.

K. Binkio lyrika tarsi feniksas iš pelenų prisikelia su kiekviena nauja karta, su kiekvienu pavasariu. Kiekviena karta girdi amžinai jauną, nerimastingą, neišsenkama fantazija ir gyvenimo džiaugsmo spinduliuojantį poeto žodį.

„Atžalynas“ – tai buvo drama apie moksleivių gyvenimą. Jame svarbiausia buvo paprasto doro jaunuolio susidūrimas su visai kitokia miesčioniška aplinka. Kūrinyje atsiskleidžia tikrosios ir tariamosios vertybės. Tai pagarba darbui ir paprastam žmogui, mokslo vertė, tikrosios garbės ir draugystės supratimas, sugebėjimas pasiaukoti. „mokslas kaip vanduo, kaip oras turi b9ti visiems... Mokslas privalo ne pelną, bet šviesą teikti“. Dramoje tikimasi paveikti jaunąją kartą, kad ji bent kiek būtų panaši į pagrindinius veikėjus (Petras ir Jasius). Tikimasi, kad ir tikrame gyvenime laimės tikrosios vertybės, o ne tariamosios. Iš dalies galima teigti, kad tai gali būti paties rašytojo savo potyrių aprašymas.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (3041 žodis)
  • Mokykla
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 466 KB
  • Kazys Binkis Vėjavaikis
    10 - 9 balsai (-ų)
Kazys Binkis Vėjavaikis. (2015 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/kazys-binkis-vejavaikis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:20