Kazys Boruta


Kazys boruta referatas. Mediniai stebuklai recenzija. Borutos kūryba referatai. Ankstyvieji binkio eilėraščiai. Pamokos planas k. binkis atžalynas. Kazys boruta namas numeris 13. Binkio eilerastis ir girdvainio paveikslas. "baltaragio malunas recenzija". Kazys boruta kuryba. Keturiu veju samburio rasinys.

Lietuvių referatas. Nesitaikstymas su esamu režimu buvo jo egzistencijos moralinis principas, o pasipriešinimas - kūrybos impulsas ir tikslas. 1933 m. autoritarinio rėžinio priešininkas buvo nuteistas 4 m. 1946 m. antisovietinės rezistencijos dalyviui paskelbiamas nuosprendis - 5 m. kalėti.Kauno universiteto studentas, kūręs savo ankstyvuosius eilėraščius K.Binkio stiliumi, 1925 m. pareiškė, kad „Keturių vėjų" sambūris - „seniai gyvas lavonas".


1933 m. Autoritarinio rėžinio priešininkas buvo nuteistas m. 1946 m. Antisovietinės rezistencijos dalyviui paskelbiamas nuosprendis - m. Kalėti.

Binkio stiliumi, 1925 m. Pareiškė, kad keturių vėjų sambūris - seniai gyvas lavonas . 1927 m. Būdamas vienoje, o vėliau berlyne kaip politinis imigrantas, ėmėsi formuluoti programą naujai avangardistų grupuotei: pasaulį sukūrė veiksmas, ir tik veiksmas jį pakeis; tikrasis grožis yra griovimo grožis; pirmutinė rašytojo pareiga - esamo režimo neigimas.

K. Borutos knygose a-lo (1925), dainos apie svyruojančius gluosnius (1927), kryžių Lietuva (1927), duona kasdieninė (1933), eilės ir poemos (1938) - prabilo įniršusio jauno žmogaus tipažas, persiutęs ant visų, rūsčiai išdidus ir nepalenkiamas. Tautininkų valdoma Lietuva atrodė jam kartuvių ir kalėjimų kraštas, kur žmogus sutryptas, o tauta prikalta prie kryžiaus.

Pirmose k. Borutos prozos - drumstas arimų vėjas (1928), namas nr. 13 (1928) - beveik kiekvienas sakinys siekia smogiančio emocinio efekto. Autorius poetizavo galingus energijos prasiveržimus, nesirūpindamas jų individualizuoti ir pateisinti veiksmo aplinkybėmis.

K. Borutos pasakojimas, skilinėjantis į ekspresyvias poetizavimų atkarpas, romane mediniai stebuklai (1938) turėjo paklusti vientisos plėtotės ir plastinio konkretumo reikalavimams. Lietuvos kaimas - romano veiksmo vieta - vertė autorių nusileisti į liaudies kalbos klodus kaip visos kūrinio stilistikos pagrindą. Liaudies kalboje autorius ieškojo vidinės įtampos, intensyvaus judėjimo ir poetinio efekto, kaip ir lyrinio eilėraščio frazėje.

Kazys Boruta. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/kazys-boruta.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:21