Kazys Bradūnas


Kazys bradunas baltaragio malunas. Baltaragio malunas kulminacija. Kazys bradunas meditacija. Kazys bradūnas poezija referatas. Kazys bradūnas referatas. Bradūno poezijos rinkinys. Kazys bradunas rasinys. Vilnius bradūno poezijoje. Baltaragio malūnas recenzija. Kazys bradunas eilerasciu istrauka.

Lietuvių konspektas. Baigęs lituanistikos studijas 1943 m. Vilniuje, spėjęs išleisti dar Lietuvoje eilėraščių rinkinį „Vilniaus varpai" (1943), 1944 m. rudenį pasitraukęs į Vakarus, pirmasis ėmė burti jaunų rašytojų kartą pirmiausia į žurnalą „Aidai" (Miunchenas, 1946), vėliau į antologiją „Žemė" (Čikaga, 1951), suvokęs lietuviškos meninės kūrybos tęstinumą kaip tautos dvasinio pasipriešinimo išlikimo akciją, kuriai jis jautėsi pašauktas kaip vienintelei savo gyvenimo misijai. Išsižadėjęs kartu su visa karo metais debiutavusių literatų karta, pranašo mostų ir direktyvinių nuostatų lyrikoje, jis liko įsitikinęs, kad poetinis žodis gimsta iš pirmykščių tautos būties pagrindų, suima visą tautos istoriją ir „dreba dėl jos likimo".


Baigęs lituanistikos studijas 1943 m. Vilniuje, spėjęs išleisti dar Lietuvoje eilėraščių rinkinį vilniaus varpai (1943), 1944 m. Rudenį pasitraukęs į vakarus, pirmasis ėmė burti jaunų rašytojų kartą pirmiausia į žurnalą aidai (miunchenas, 1946), vėliau į antologiją žemė (čikaga, 1951), suvokęs Lietuviškos meninės kūrybos tęstinumą kaip tautos dvasinio pasipriešinimo išlikimo akciją, kuriai jis jautėsi pašauktas kaip vienintelei savo gyvenimo misijai. Išsižadėjęs kartu su visa karo metais debiutavusių literatų karta, pranašo mostų ir direktyvinių nuostatų lyrikoje, jis liko įsitikinęs, kad poetinis žodis gimsta iš pirmykščių tautos būties pagrindų, suima visą tautos istoriją ir dreba dėl jos likimo .

Skaidrus poetinio žodžio paprastumas ir melodingumas jau pirmuose eilėraščių rinkiniuose rėmėsi ne tiek kintančių emocinių būsenų raiška, kiek pastovių būties pavidalų tyliu stebėjimu. Esminė jo kūrybos nuostata: yra kažkas aukštesnio už kuriantį aš , ir tai pajusti - eilėraščio paskirtis. Artėdamas į amžiną pastovumą daiktuose, žmogaus būtyje ir tautos istorijoje - tai eilėraščio vyksmas, siūbuojantis tarp aprašymo ir meditacijos. Logiškai neartikuliuotas, o tik potekstėje likęs sąlytis su tuo, kas stovi aukščiau (tautos likimas ar dievas), sudaro eilėraščio kulminaciją, kuris yra džiaugsmingas praregėjimas ar pamaldus nesilenkimas begalinei harmonijai. K.

Kazys Bradūnas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/kazys-bradunas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:35