Kazys Grinius


Kazys grinius skaidres. Rasineliai apie kazi griniu. Skaidres apie griniu. Referatas apie k. griniu. Skaidres kazys grinius. Kazys grinius darbai.

Istorijos referatas. Gimė 1866m. Gruodžio 17d. Salemos būdos kaime, Sasnavos Valsčiuje (dab. Marijampolės raj. ), 17 ha žemės turinčio, paprasto valstiečio šeimoje. Motina mokė poterių ir tikybos pagrindų, tėvas - rašyti ir skaityti. Vasaromis Kazys ganė kiaules, žąsis, žiemą lankė rusišką pradžios mokyklą Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje.


Kazio tėvas vincas grinius (grinevičius) iš savo dėdės, žinomo Lietuvių kultūrininko m. Akelaičio, sulaukęs paramos, buvo apsišvietęs, raštingas valstietis, kaupė bibliotekėlę. Šeima buvo gausi - 11 vaikų (7 berniukai ir mergaitės), bet užaugo tik 9, dvi sesutės mirė jaunos.

Kazys grinius 1879 - 1887m. Mokėsi marijampolės gimnazijoje. Čia jam didelę įtaką darė Lietuvių kalbos mokytojas p. Arminas, o vėliau - p. Kriaučiūnas, kuris energingai ragino mokinius tautiškai susiprasti ir tvirtai laikytis Lietuvybės. Jis juos ragino stengtis kalbėti tik Lietuviškai, ginti savo kraštą nuo skriaudų, mylėti savo tėvų žemę ir pan. Šias ir kitas p. Kriaučiūno nuostatas kazys dėjosi į galvą; vėliau, jau vokietijoje 1947m. Paskelbtuose atsiminimuose, šio mokytojo veiklą apibūdino kaip apaštalavimą .

Taigi, dar tebesimokydamas gimnazijoje nuo 1883m. Kazys skaitė aušrą ir su savo draugu j. Mačiu pradėjo leisti ranka rašytą laikrštuką priešaušrį , savo straipsnelius pasirašinėdamas varnaičio slapyvardžiu. 1885m. Jis jau leido iššiepdantį . Tai buvo pirmieji k. Griniaus visuomeniniai darbai, kurių jis jau nebevengė iki gyvenimo pabaigos. K. Grinius uoliai platino aušrą ir Lietuviškas knygas.

1887m. Baigęs gimnaziją, jis įstoja į maskvos u-to medicinos fakultetą. Nors ir mokydamasis sunkiomis sąlygomis, jis vistiek įsijugė į Lietuvių studentų veiklą, kuriai tuomet vadovavo p. Leonas.

1888m. K. Grinius dalyvavo pirmajame Lietuvos demokratų partijos suvažiavime marijampolėje. Ten aštriai iškilo naujo liberalaus Lietuviško laikraščio reikalas. Drauge su v. Kudirka, p. Leonu, p. Kriaučiūnu, j. Staugaičiu, j. Bagdonu ir v. Palukaičiu suformuluoja varpo paveikslą. Šis žurnalas ir pasirodo 1889m. , kuriame k. Grinius parašė daugybę straipsnių. Deja, darbas leidiniuose sudomino caro žandarus ir kazį pirmą kartą suėmė ir įmetė į butyrkų kalėjimą už dalyvavimą studentų riaušėse.

Baigus universitetą į Lietuvą grįžti nepavyko, nes k. Grinius neturėjo lėšų įsikurti. 1893m. Jis pagaliau gavo vietą ir mėnesius plaukiojo kaspijos jūroje kaip laivo gydytojas. Tik po metų grįžto į Lietuvą ir marijampolėje pradeda verstis laisva gydytojo praktika.

Visą laisvalaikį k. Grinius dabar skyrė varpo ir ūkininko spaudos reikalams, varpininkų veiklai, rinko lėšas, prižiūrėjo laikraščių administracijų veiklą, redagavo straipsnius, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. 1896m. Vedė joaną dominiką pavalkytę, kuri tapo artima visuoneninės vyro veiklos pagalbininke. Ji, padedama socialdemokrato v.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (1083 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 73 KB
  • Kazys Grinius
    8 - 3 balsai (-ų)
Kazys Grinius. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kazys-grinius.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:10