Kėdainių vietovės reljefo ir kraštovaizdžio tyrimas


Geologijos savarankiškas darbas.

Lentelių, paveikslų ir priedų sąrašas. Įvadas. Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas su paaiškinimais. Kėdainiai. Reljefas. Hidrografinė padėtis. Naudingos iškasenos. Kėdainių miesto žemės. Miškingumas. Žemės naudojimas. Saugomos teritorijos. Literatūros šaltiniai. Table 1. Miškingumas.


Kraštovaizdis bei reljefas atlieka svarbų vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos ir socialinėse srityse. Šie dalykai ne tik padeda formuoti vietos kultūrą, bet ir yra vienas iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės. reljefas yra svarbi žmonių gyvenimo kokybės dalis įvairiose vietovėse: miesto ir kaimo, sunykusiose ir gerai sutvarkytose, pripažintose nepaprasto grožio ir įprastinėse vietovėse.

Rajone yra 10 miestelių (Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta ir Truskava) bei 534 kaimų.

Tvenkiniai: Angirių – ant Šušvės, Juodkiškių – ant Obelies, Bublių – ant Obelies, Labūnavos – ant Barupės, Mantviliškio – ant Dotnuvėlės, Keleriškių – ant Smilgaičio.

Taip pat Kėdainiuose iš šiaurės ir pietų vingiuoja Nevėžis – tai didžiausia vidurio Lietuvos upė. Nuo kitų Nemuno intakų, Neries, Šventosios, Dubysos ir Mūšos, Nevėžis skiriasi tėkmės lėtumu. Tokį upės ypatumą nulemia geografinė padėtis, nes Nevėžis teka priešinga paviršiaus nuolydžiui kryptimi. Nors vidurio Lietuvos žemuma žemėja į šiaurę, bet Nevėžis savo vandenis plukdo į pietus, Nemuno link. Šis upės būdas aiškinamas tuo, kad kai kurios Nevėžio atkarpos susiformavo prieledyninių baseinų vandenims prasiveržus į pietus, į tuo metu savo vagą pradėjusį rėžti Nemuną. Vėliau, kai traukėsi ledynai, kada pradėjo formuotis mūsų krašto paviršius, Vidurio Lietuvos žemuma pasidarė nuolaidi šiaurės link, tačiau Nevėžis savo krypties jau nepakeitė – tekėjo, kaip ir tekėjęs, aukštėjančia pietų kryptimi. Per Kėdainių kraštą Nevėžis vingiuoja 50 km. Jį, kaip ir didesnę Vidurio Lietuvos dalį, upė dalija į kairę ir dešinę pusę. Nevėžio vardo kilmė gana aiški. Mūsų proseneliai Nevėžį įvardijo kaip upę, kurioje nėra vėžių. Nevėžis – nevandeninga upė. Vidutinis debitas žiotyse 33,2 m³/s. Per metus Nevėžis į Nemuną nuplukdo vidutiniškai 1,05 km³ vandens.

Kėdainių vietovės reljefo ir kraštovaizdžio tyrimas. (2016 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/kedainiu-vietoves-reljefo-ir-krastovaizdzio-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:44