Kelių plėtros istorinė apžvalga


Transporto skaidrės. Keliai. Kelių atsiradimo ir plėtros istorinė apžvalga. Klausimai. Kelio apibrėžimas, kelių rūšys. Pirmieji keliai. Pirmykščių žmonių kelionių priežastys. Pirmosios transporto priemonės. Gyvūnų prijaukinimas. Rato atsiradimas. Pagrindinės pagerintų bei dirbtinių kelių formavimo ir tiesimo priežastys. Dirbtinių kelių (gatvių) variantai. Egipto karalystės keliai. Graikijos keliai/gatvės. Romėnų keliai. Nuotolio matavimas keliuose. Akvedukai. Romos kelių klasifikacija. Romėnų kelių tiesimo principai. Viduramžių keliai (kelių regresas). Pirmieji žemėlapiai. Kelių tiesimo “Renesansas”. „Užkardų bendrovių“ aktas. P. Trezaguet kelio konstrkcija. T. Telford kelio konstrukcija. J. McAdam kelio konstrukcija. Asfalto dangų atsiradimas.


Kelio apibrėžimas, kelių rūšys; Kelių plėtros istorinės bei ekonominės priežastys; Senųjų civilizacijų keliai; Viduramžių kelių regresas; “Kelių inžinerijos renesansas” (McAdamo, Telfordo, Trezagne keliai).

Kelionių poreikis sąlygotas: a) medžioklės (maisto paieškų) b) prekių mainų.

Šunys buvo naudojami kinkinių bei rogių traukimui šiaurės Europoje nuo 7000 m.pr.Kr.; Jaučiai buvo panaudoti apie 4000 m. pr. Kr. Rusijos stepėse bei Mesopotamijoje.

Atrastas apie 5000 m. pr. Kr. (išsivystė iš primityvių valkčių/rogių) , iki 2000 m.pr.Kr. jau plačiai naudojamas Europoje bei Azijoje.

Pagrindinės pagerintų bei dirbtinių kelių formavimo ir tiesimo priežastys.

Grįstas plytomis (3000 m.pr. Kr., Indija); Grįstas rąstais (3300 m.pr.Kr., Anglija); Grįstas akmenimis (4000 m.pr.Kr., Mesopotamija).

Romėnų imperijos klestėjimo laikais jų keliai buvo nusidriekę beveik 85000 km. Keliai buvo nutiesti nuo Britanijos vakaruose, iki dabartinio Irako teritorijos rytuose ir nuo Dunojaus upės centrinėje Europoje iki Šiaurinės Afrikos pakrančių pietuose. Paskirtis – greitas karinių pajėgų perdislokavimas bei atsargų tiekimas.

Akvedukas – dirbtinis kanalas vandeniui tiekti. Romos akvedukų suminis ilgis siekė apie 350 km Aukščiausias – beveik 50 metrų aukščio – akvedukas tai Pont du Gard tiltas, Nimo akveduko dalis (Prancūzija). Ilgiausias Romos imperijoje buvo Hadriano akvedukas (141 km),.

Romėnai klasifikavo savo kelius priklausomai nuo reikšmės: Pagrindiniai - viae publicae (vieši keliai), kuriuos išlaikydavo valstybė. Kariniai - viae militares, kuriuos statydavo ir išlaikydavo kariuomenė; Vietiniai keliai - actus, kuriuos išlaikydavo vietinė valdžia; Nuosavi – privatae – kuriuos išlaikydavo ir prižiūrėdavo jų savininkai.

  • Transportas Skaidrės
  • 2015 m.
  • 30 puslapių (981 žodis)
  • Transporto skaidrės
  • MS PowerPoint 3912 KB
  • Kelių plėtros istorinė apžvalga
    10 - 8 balsai (-ų)
Kelių plėtros istorinė apžvalga. (2015 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/keliu-pletros-istorine-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:36