Kelių transporto tinklas Lietuvoje aprašymas


Logistikos aprašymas.

Kelių atsiradimo ir plėtros istorinė apžvalga. Kelių rūšys. Pagerinti natūralūs. Pirmieji keliai. Pirmykščių žmonių kelionių priežastys Kelionių poreikis sąlygotas. Medžioklės maisto paieškų. Augant prekių mainams. Ieškant patogesnių krovinių gabenimo būdų. Pirmieji patobulintų natūralių kelių pavyzdžiai. Pirmosios transporto priemonės. Gyvūnų prijaukinimas. Rato atsiradimas. Pagrindinės pagerintų bei dirbtinių kelių formavimo ir tiesimo priežastys. Dirbtinių kelių gatvių variantai. Egipto kEgipte keliai buvo tiesiami jau apie 3000. pr. Graikijos keliai gatvės. Romėnų keliai. Nuotolio matavimas keliuose. Akvedukai Akvedukas. Romos kelių klasifikacija. Romėnų kelių tiesimo principai. Viduramžių keliai kelių regresas. Kelių tiesimo “ renesansas ”. „ jog lietaus vanduo nenuteka , o vežimų ratai spausdami vis giliau minkština kelią ir ardo jo dangą “. Mažas greitis , nepatikimas pristatymas. „ Užkardų bendrovių “ aktas. Asfalto dangų atsiradimas Antroje XIX . pusėje pradėtos rengti kelių dangos iš gamtinio asfalto uolienų. Kelių transporto tinklas Lietuvoje Kelių tinklas. Kelio būklės reikšmė. Kelio būklės išlaikymas. LR kelių tinklas , jo charakteristikos , formavimo principas. Valstybinės reikšmės kelių klasifikacija. Pagrindinės LR valstybinės reikšmės kelių tinklo charakteristikos. Valstybinių kelių kategorijos. Vietinių kelių kategorijos. Kelių tinklo formavimo principas. Pagrindiniai kelio elementai Kelio trasa. Trasos elementai. Kelio trasos elementai. Skaičiuojami horizontalios kreivės elementai. Apskritiminių kreivių spinduliai. Kelio išilginis profilis Kelio išilginio profilio elementai. Išilginio profilio elementų skaičiavimas / parinkimas. Vertikaliosios išgaubtos ir įgaubtos kreivės. Kelio skersinis profilis Kelio skersinio profilio elementai.


Maždaug 10 000 m pr. Kr. tokie takai visų pirma buvo naudojami keliautojų vidutinio klimato juostose, o vėliau, atsitraukus ledynams, jie nusidriekė ir į šiaurines žemyno teritorijas. Apie 8000 m pr.Kr. nusistovėjus klimatui, nusistovėjo ir gyvūnų migracijos bei žmonių kelionių kryptys ir takai.

Pirmieji žmonių takai sujungė jų gyvenvietes ir vandens telkinius bei derlingas maisto ištekliais arba turtingas gamtiniais ištekliais vietoves

Atvirose erdvėse žmogus galėdavo judėti nevaržomai (tad nors dažniausiai visas žmogaus turtas keliaudavo su jo savininku), specialių kelių jam nereikėdavo.

Pirmieji primityvūs kelių patobulinimai buvo pradėti daryti augant prekių mainams sudėtingesnio reljefo vietovėse, bei žmogui

Pirmieji patobulintų natūralių kelių pavyzdžiai – pelkių nusausinimas bei akmenų ar nuvirtusių medžių nurinkimas nuo takų ar kalnų perėjų.

Apie 7000 m. pr. Kr. Europos šiaurėje gyvenusios tautos sukonstravo valkčius bei roges, kurios palengvino krovinių transportavimą žole apaugusiais ar ledu padengtais žemės plotais.

Gyvūnų bei primityvių transporto priemonių atsiradimas ir panaudojimas pareikalavo geresnės konstrukcijos – tvirtesnių bei platesnių kelių.

Tačiau didžiausią impulsą sausumos transporto plėtrai bei atitinkamos kokybės kelių poreikiui padarė rato išradimas

Atrastas apie 5000 m. pr. Kr. (išsivystė iš primityvių valkčių/rogių) , iki 2000 m.pr.Kr. jau plačiai naudojamas Europoje bei Azijoje

Pradžioje buvo pilnaviduris ir leido apytiksliai 700 kg sveriantį vežimą įkinkius vieną jautį traukti maždaug 2 mylių per valandą greičiu.

Vėliau, prijaukinus arklį, ir jį įkinkius į vežimą, kurio ratai buvo su stipinais (Mesopotamija, 2000 m. pr. Kr.) greitis išaugo iki 8-16 mylių per valandą.

Pagerintų – augantys prekių mainai, bei siekis keliauti lengviau, greičiau, saugiau (patogiau).

Dirbtinių – ne tik siekis patogiau keliauti, bet ir augančios žmonių techninės ir inžinerinės galimybės.

Grįstas plytomis (3000 m.pr. Kr., Indija);

Grįstas rąstais (3300 m.pr.Kr., Anglija);

Grįstas akmenimis (4000 m.pr.Kr., Mesopotamija)

Egipto kEgipte keliai buvo tiesiami jau apie 3000 m. pr.Kr.

Ypač garsūs yra Vidurinės karalystės (XX(XV a. iki m. e.) keliai. Juos galima suskirstyti į 2 kategorijas:

Grįsti keliai pasitaikydavo labai retai (pagrinde miestuose);

Kelio konstrukcija – gipso užpildu tarpusavyje sujungti akmens blokai, iš viršaus padengti moliu, ant kurio dedamos akmens plytelės.

Keliai buvo nutiesti nuo Britanijos vakaruose, iki dabartinio Irako teritorijos rytuose ir nuo Dunojaus upės centrinėje Europoje iki Šiaurinės Afrikos pakrančių pietuose.

Paskirtis – greitas karinių pajėgų perdislokavimas bei atsargų tiekimas.

Po 124 m pr. Kr. visi keliai buvo suženklinti. Juose, kas 1480 m (Romėnų mylia arba 1000 žingsnių) buvo pastatyti meliarijai – 20 colių skersmens kolonos ant stačiakampio pagrindo. Jos buvo kelių pėdų aukščio ir svėrė apie 2 tonas.

Aukščiausias – beveik 50 metrų aukščio – akvedukas tai Pont du Gard tiltas, Nimo akveduko dalis (Prancūzija).

Romėnai klasifikavo savo kelius priklausomai nuo reikšmės:

Pagrindiniai - viae publicae (vieši keliai), kuriuos išlaikydavo valstybė.

Kariniai - viae militares, kuriuos statydavo ir išlaikydavo kariuomenė;

Vietiniai keliai - actus, kuriuos išlaikydavo vietinė valdžia;

Nuosavi – privatae – kuriuos išlaikydavo ir prižiūrėdavo jų savininkai.

Romėnų kelius sudarydavo pagrindas ir paviršius, kurių sudėtis skyrėsi priklausomai nuo turimų medžiagų ir dirvos tvirtumo. Tačiau bendra ypatybė buvo ta, kad:

keliai buvo statomi (iškeliami) ant įvairaus aukščio pylimų (virš žemės lygio), kas užtikrindavo gerą vandens nutekėjimą;

kelio pylimas buvo pradedamas pilti griovyje, kuris buvo kasamas tol, kol pasiekdavo tvirtą žemės sluoksnį.

  • Logistika Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (6582 žodžiai)
  • Universitetas
  • Logistikos aprašymai
  • Microsoft Word 441 KB
  • Kelių transporto tinklas Lietuvoje aprašymas
    10 - 8 balsai (-ų)
Kelių transporto tinklas Lietuvoje aprašymas. (2016 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/keliu-transporto-tinklas-lietuvoje-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:21