Keraminių blokų gamyba ir panaudojimas


Statybos referatas.

Įvadas. Keraminių gaminių atsiradimas [4,3]. Keramikos žaliavos ir jų savybės [5,3,7]. Keraminių gaminių pagrindinės technologinės gamybos operacijos [1,5,7]. Keraminių blokų gamybos technologija [7]. Keramikos savybių reguliavimas [2]. Keraminių blokų gamintojai [3]. Keraminių blokų panaudojimas [6,5]. Išvados. Literatūros šaltinių sąrašas.


Lietuvoje 1990m. veikė 18 keramikos gamyklų, 2001m. Lietuvoje veikiančių keramikos gamyklų sumažėjo ir beveik visų jų darbas tapo sezoninis (produkcija gaminama šiltuoju metų laikotarpiu). Kiekvienoje keramikos gaminių įmonėje gaminama tam tikros rūšis statybinės keramikos produkcijos.

Keraminiai gaminiai naudojami labai įvairiai, būtent todėl kiekvienam gaminiui reikalingos tam tikros charakteristikos. Kai kurios naudojimo sritys yra tradicinės ir reikalavimai tiems gaminiams atsispindi praktika paremtuose standartuose ir normose. Kitos naudojimo sritys gali būt naujos ir netradicinės.

Keraminiai dirbiniai klasifikuojami pagal jų gamybos būda ir paskirtį:

Statybinė keramika - tai keramikos dirbiniai, skirti gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų sienoms mūryti, stogams dengti, grindiniams bei grindims įrengti ir apdailai:

Žaliavos keramikos gamybai pagal elgseną įvairiose stadijose skirstomos į plastiškąsias ir neplastiškąsias. Plastiškosioms priskiriami moliai, neplastiškosioms - visos kitos: liesikliai, fliusai, išdegantieji ir atliekų priedai, plastikliai bei dažančios medžiagos. Iš šių žaliavų ruošiama formavimo masė ir ji turi būti vienalytė. Visus formavimo masės komponentus pirmiausia reikia paruošti, tik tada dozuoti ir gerai sumaišyti.

Molis. Molis - nuosėdinė, dažniausiai polimineralinė, uoliena susidariusi dūlėjant , kaolinizuojantis lauko špatams, magminėms ir silikatinėms uolienoms. Molio mineralai - tai dispersiški hidroaliumosilikatai, kurie tampa plastiški sumaišius juos su vandeniu. Gaminant keraminiu dirbinius, molio mineralai atlieka dvi pagrindines funkcijas: suteikia plastiškumo (plastiškumas priklauso nuo to kiek molyje yra smulkiausiųjų dalelių, vadinamųjų molingąja substencija) ir aukštose temperatūrose praranda chemiškai surištą vandenį, sutankėja, sukepa ir įgauna didelį stiprį.

Liesikliai. Liesiklis tai medžiaga, kuri naudojama keraminių formavimo masių plastiškumui mažinti. Tai gali būti kvarcinis smėlis, smėlio dulkės, dehidratuotas molis, trupinti neatitiktiniai dirbiniai, šamotas. Liesikliai leidžia ne tik koreguoti cheminę sudėtį, bet ir mažina gaminių džiūstamąjį susitraukimą, formavimo struktūros defektus. Šių medžiagų vaidmuo gana sudėtingas: jos mažina susitraukimą (gaminiai išdžiūsta be įtrūkimų), tačiau sumažina masės plastiškumą. Kartais moliai turi mažą susitraukimą ir pakankamą kiekį kvarco savo sudėtyje, todėl liesikliai nebūtini.

Išdegamieji priedai. Jie didina dirbinių poringumą. Šios medžiagos įmaišomos i formavimo masę ir išdegimo metu sudega ir palieka savo vietoje poras. Tai gali būti pjuvenos, durpės, akmens anglis.

Fliusai. Šios medžiagos žemina keraminių gaminių išdegimo temperatūra ir didina lydalo kiekį keraminėje šukėje. Jie dedami kaip priedas arba jų gali būti pačioje žaliavoje. Labiausiai paplitę fliusuojantieji priedai yra šie: lauko špatas, pegmatitas, glaukonitas, perlitas, talkas, nefelinas, nefelino sienitas.

Atliekų priedai. Šie priedai gali būti naudojami statybinės keramikos gamyboje. Tačiau atliekos turi būti suskirstytos pagal rūšis, išvalytos nuo priemaišų, jų cheminė ir mineraloginė sudėtis turi būti kuo homogeniškesnė. Atliekos gali būti pavojingosios (nuodingos, degios, sprogios, koroziją sukeliančios atliekos, kurios gali neigiamai paveikti žmogų ir aplinką) ir inertinės ( tokios, kuriose nevyksta jokių svarbesnių fizikinių, cheminių ar biologinių pokyčių). Statybinės keramikos gamyboje gali būti naudojamas maltas stiklo laužas ar miesto valymo įrenginiuose susidariusios nuosėdos. Keraminių plytų gamyboje gali būti utilizuojami pelenai, susidarantys termofikacinės elektrinėse. Jie naudojami vietoj kvarcinio smėlio.

Išdegantys priedai - durpės, medžio pjuvenos, hidrolizinis ligninas, polistireninis putplastis, antracitas ir popieriaus gamybos atliekos- turi įtakos keramikos tankio, poringumo ir gniuždymo stiprio reikšmėms. Šių priedų dedama tam, kad sumažėtų gaminių svoris ir šilumos laidumo koeficientas, būtų išlaikytas reikiamas stipris. Medžio pjuvenos ir durpės armuoja molio masę, gerina formavimosi savybes, mažina plyšių atsiradimo tikimybę džiovinant. Taip pat sumažina ir stiprį bet padidina vandens įmirkį.

  • Statyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3811 žodžių)
  • Universitetas
  • Statybos referatai
  • Microsoft Word 1269 KB
  • Keraminių blokų gamyba ir panaudojimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Keraminių blokų gamyba ir panaudojimas. (2016 m. Liepos 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/keraminiu-bloku-gamyba-ir-panaudojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:53