Kernavė


Referatas apie kernave. Kernaves miesto bendruomene xiii-xiv. Kernavė referatai. Kernaves bendruomenes raida. Viduramžių kernavė. Kaip apibudinti bendruomenes referatai. Kernaves skaidres. Referatas kernave speros. Rajono bendruomeones referatas. Skaidres apie kernave.

Geografijos referatas. Šiuo darbu parodysiu pagrindinius xiii-xiv a. Kernavės miesto bendruomenės raidos etapus – atsiradimą, klestėjimą, žlugimą, įvardinsiu jų priežastis, taip pat šiandieninę miesto istorinę situaciją, remiantis kapinyno ir archeologinių duomenų bazėmis. Įvadas. Kernavės istorija. Kernavės archeologija. Dabartinė kernavė ir šventės. Išvados. Literatūra.


Kernavė – tai vienas svarbiausių ir archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų centrinėje bei rytų europoje. Pagrindinė problema, bandant analizuoti ir apibūdinti xiii-xiv a. Lietuvos miesto bendruomenę, buvo istorinių ir archeologinių duomenų trūkumas. Iki aptinkant kernavės kapinyną, nė vienas xiii-xiv a. Miesto ir apskritai rytų Lietuvos laidojimo paminklas nebuvo plačiau tyrinėtas. Sukaupti duomenys leidžia analizuoti ir detaliau apibūdinti kernavės miesto bendruomenę.

šiuo darbu parodysiu pagrindinius xiii-xiv a. Kernavės miesto bendruomenės raidos etapus – atsiradimą, klestėjimą, žlugimą, įvardinsiu jų priežastis, taip pat šiandieninę miestokernavė – tai mažas miestelis pietryčių Lietuvoje, širvintų rajone (nuo jų nutolęs apie 19 km). Įsikūręs dešiniajame neries krante, netoli kernavės, dar vadinamu pragarinės, ežero. Kernavė turi tik apmanoma, kad pirmieji gyventojai į dabartines kernavės teritorijas atkeliavo dar ix-viii tūkstantmetyje pr. M. E. , tačiau tik pirmaisiais m. E. Amžiais pajautos slėnyje ėmėsi kurtis stambios gyvenvietės. Nuo tų laikų iki pat vėlyvųjų viduramžių čia be pertrūkio gyvenę žmonės paliko savo gyvenimo pėdsakų. Viduramžių kernavės archeologinių paminklų kompleksas atspindi to meto istorinę situaciją. Būtent xiii a. Antrojoje pusėje, be išlygų galime konstatuoti čia buvus viduramžių miestą su visa jam būdinga gyn\yibinių įrengimų ir gatvių struktūra. Xiii a. Pabaiga - xiv a. Pirmoji pusė – tai viduramžių kernavės klestėjimo laikotarpis pagal archeologinių tyrinėjimų nustatytus rezultatus.

Miesto svarba, vaidmuo valstybės istorijos plotmėje suprantama, tik kai istorinės žinios bei archeologijos duomenys papildo vieni kitus. Pagal daugumos autorių nuomonę kernavė galėjo būti mindaugo ‚,sostinė‘‘, svarbiausios pilys turėjo būti šioje kunigaikščio valdoje. Tačiau to meto miestų svarba valstybei esmės nekeičia. Traidenio laikais kernavė išliko svarbi, o gal ir svarbiausia kunigaikščio rezidencija. Bet xiv a. Pirmojoje pusėje situacija keičiasi kernavės ,,nenaudai‘‘. Atsiranda visiškai kitokiu principu pastatytos pilys, jos buvo mūrinės, tai: senuosiuose trakuose, vilniuje, medininkuose, krėvoje, Kaune. Kernavės medinės pilys, nors ir pastatytas ant aukštų piliakalnių, prarado strateginę reikšmę. Karo metais medinės pilys neturėjo didelių gynybinių pajėgumų, tai galėjo būti viena iš svarbesnių kernavės iškritimo iš istorinio konteksto priežasčių.

Kernavė. (2011 m. Birželio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/kernave.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:45