Kiaulių (suidae) ir hipopotamų. Įvairovė ir paplitimas


Kiaules kuno sandara. Karpuotis. Gyvunas karpuotis. Nykstukines kiaules. Kiauliu paplitimas. Krūmynų kiaulė. Nykštukinis hipopotamas. Kiaulės sandara. Namines kiaules. Kiaules snukio ilhis.

Biologijos referatas. Kiaulių (suidae) ir hipopotamų. Įvairovė ir paplitimas. Šeima: Kiaulės (Suidae). Babirusa (Babyrousa babyrussa). Karpuotis (Phacochoerus africanus). Šernas (Sus scrofa). Didžioji miškinė kiaulė (Hylochoerus meinertzhageni). Krūmynų kiaulė (Potamochoerus porcus). Nykštukinė kiaulė (Sus Salvanius). Šeima: Hipopotamai (Hippopotamidae). Didysis hipopotamas (Hippopotamus amphibus). Nykštukinis hipopotamas (Hexaprotodon liberiensis). Literatūra.


Kiaulinių šeimai priklauso 16 kiaulių ir šernų rūšių. Natūraliai aptinkami miškuose bei žolėtose lygumose visoje afrikoje ir eurazijoje, į pietų ameriką, australiją, naująją zelandiją buvo introdukuoti. Dažniausiai introdukuojama rūšis – šernas (sus scrofa). Iš jo kilo beveik visos naminės kiaulės (sus scrofa domesticus). Kartais kiaulės pridaro žalos sunaikindamos pasėlius, taip pat perneša kai kuriuos žmogui ar naminei kiaulei pavojingų ligų sukelėjus. Plačiai paplitusi nuomonė, kad kiaulės labai rajos, yra neteisingas. Kiaulė pagarsėjusi kaip nešvarą mėgstantis gyvūnas. Tačiau suteikus tinkamas sąlygas, ji mielai maudytųsi.

Tai vidutinio dydžio gyvūnai, kūnas kresnas, statinaitės formos. Oda stora, apaugusi ilgais šeriais. Dauguma rūšių ant sprando turi karčius. Uodega plona, susukta ir judri, paprastai su retu plaukų kuokštu. Suaugęs individas gali sverti iki 350 kg. Turi skeltas kanopas. Gyvūno masę laiko didelės ploščios kanopos, o ant minkštos žemės trumpesni šoniniai pirštai gali liesti žemę ir padėti paskirstyti masę. Daugumos rūšių viršutiniai ir apatiniai iltiniai dantys auga į išorę ir į viršų, suformuodami iltis. Apatinių iltinių dantų galai nusitrina į viršutinių apačią. Iltys dažnai yra panaudojamos kovos lauke, per grumtynes dėl socialinio statuso arba poros.

Viena įdomiausių kiaulės kūno sandaros ypatybių yra snukis, dar vadinamas šnipu. Tai yra kremzlinis diskas, apsupantis šnerves. Šį diską remia prienosinis kaulas, kuris lokalizuotas žemiau nosikaulio. Kiti žinduoliai tokio kaulo neturi. Kiaulės savo šnipą naudoja maisjau senokai žinoma, kad moksliniams bandymams kiaulės tinkamesnės, nei šunys, žiurkės ar net beždžionės. Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Nors dantys gerokai didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pats. Kaip ir vaikams, paršeliams iškrinta pieniniai dantys ir užauga nuolatiniai. Panašūs ir vidaus organai – žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Arterijos tokios pačios; hemoglobino, proteinų, kraujo kūnelių apimtis beveik sutampa; panašūs inkstai, kepenykūno ilgis 85 – 110 cm, aukštis 65 – 80 cm, uodegos ilgis 20 – 32 cm, kūno masė 43 -100 kg. Nugara iškili. Oda beveik pilka, raukšlėta. Patinų iltys būna iki 31cm, jos auga aukštyn ir vėliau užlinksta atgal. Iltis turi tiktai patinai. Dėl tokios formos nei viena ilčių pora netinka nei pulti, nei gintis.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (2570 žodžių)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 1380 KB
  • Kiaulių (suidae) ir hipopotamų. Įvairovė ir paplitimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kiaulių (suidae) ir hipopotamų. Įvairovė ir paplitimas . (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kiauliu-ir-hipopotamu-ivairove-ir-paplitimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:03