Kiekybinių metodų mokykla


Kiekybiniu metodu valdymo teorijos kryptis. Kiekybiniai metodai. Kiekybinių metodų teorija. Kiekybiniu metodu valdymo teorijos kryptys. Kiekybiniu metodu valdymas. Kiekybinių metodų mokykla.. Kiekybinių metodų mokykla tai. Kokios yra kiekybinių metodų valdymo teorijos kryptis. Vadybos kiekybinis poziuris. Kiekybinių metodų vadybos mokykla.

Vadybos referatas. Įvadas. Vadybos mokyklų susiformavimas. Mokslinės valdymo koncepcijos (mvk). Naujoji valdymo mokykla(kiekybinių metodų valdymo mokykla). Matematinė teorija. Sprendimų teorija. Sisteminis požiūris. Empirinė valdymo mokykla. Išvados.


Vadyba - valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, imonems, istaigoms, mokykloms. Vadybos, kaip ir bet kurios žmogaus veiklos, atsiradimas yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – darbo pasidalijimas.

Vadybos mokslo praktika labai sena. Apie tai liudija gausūs senovės paminklai, kuriuos buvo galima pastatyti tik suderinus organizuotas žmonių pastangas. Vystantis įvairioms žmogaus veiklos sferoms plečiantis mainams, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretus rezultatas (pagaminamas produktas, suteikiama paslauga ir pan. ), objektyviai atsiranda būtinybė vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus –nuspręsti, kiek produktų gaminti, su kuo naudingiau pasikeisti, kada pradėti ir baigti gamybą, iš kur greičiau ir naudingiau gauti žaliavų. Šiuos specifinius darbus pradėję dirbti darbuotojai, kaip taisyklė, nebedirbo tiesioginių produkto gamybos darbų. Be to, šie darbuotojai nurodydavo tiesioginius darbus atliekantiems žmonėms, ką, kaip, kada vykdyti, kitaip tariant, reguliavo jų veiklą. Akivaizdu, kad toks objektyvus darbo pasidalijimas ir buvo vadybos, kaip specifinės žmogaus veiklos, užuomazga.

šiuolaikiniame pasaulyje vadyba, kaip specifinė žmogaus veikla, daugiausia nagrinėjama organizacijos lygmenyje. Tačiau praktikoje senaisiais laikais pirmiausia vieni žmonės pradėjo reguliuoti kitų žmonių veiklą ir santykius bendruomenės, valstybės mastu. Todėl praktinės vadybos pradžių pradžia yra senųjų valstybių valdymo organizavimas. Įvairių formų valstybėse (senovės kinijoje, egipte, graikijoje, romoje, ar vėliau – viduramžių valstybėse) aiškiai skyrėsi (valdymo ir pardavimo prasme) tokios grupės kaip valdovai, didikai, valdovų vietininkai, prižiūrėtojai, gyventojai. Senovės organizacijose aukščiausiausios grandies vadovų grupės buvo neskaitlingos. Mažai buvo ir vidutinės grandies vadovų. Beveik viskas priklausė nuo vyriausio vadovo valios, kuris sprendė vadybos klausimus pagal savo patirtį ir intuiciją. Rašytiniuose statutuose ar nerašytiniuose susitarimuose buvo apibūdintos ir vienų ir kitų teisės bei kitos normos.

Didelę praktinę reikšmę vadybos formavimuisi turėjo bažnyčios (ypač krikščionių) organizavimo patyrimas. Per keliolika šimtmečių bažnyčioje išsikristalizavo jos hierarchiniai sluoksniai, išsiskyrė sritys, parapijos, joms vadovauti paskiriami atitinkamo lygio dvasininkai (vyskupai, dekanai, kunigai).

  • Vadyba Referatai
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (2622 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Kiekybinių metodų mokykla
    10 - 1 balsai (-ų)
Kiekybinių metodų mokykla. (2010 m. Gruodžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kiekybiniu-metodu-mokykla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:41