Kierkegardo filosofija


Filosofijos aprašymas. Kierkegaardo gyvenimo stadijos. Kierkagaardas mąstė , kad gyventų , bet negyveno , kad mąstytų. Po apsisprendimo nelieka vietos chaotiškam patosui. Žmogus yra pats savo gyvenimo projekto autorius. Žmogus gali būti laimingas tik tada , kai suvokia ir priima savo likimo absurdiškumą. Sunkiausia egzistencialistams buvo paaiškinti žmonių santykius. Mes esame žmonės , mums reikia kitų , bet mes bijome mylėti , bijome kitą pasiekti. Nei racionalus mąstymas , nei mokslinis tyrimas negali atskleisti individui nei jo egzistencijos esmės , nei tikslo. Išskirti trys žmogiškos egzistencijos tipai estetinis , etinis , religinis. Estetikas naudojasi gyvenimu , gyvena momentu. Estetikas tampa priklausomas nuo visuomeninės aplinkos. Kai estetikas nesugeba pereiti į aukštesnę sąmoningos būties fazę – jį apima melancholija. Estetiškoje stadijoje žmogus yra tuo kuo yra , o etiškoje jis yra tuo kuo tampa. Nepasirinkusi asmenybė gali sunykti ir žūti. Etinis savęs pasirinkimas gali reikšti tarytum naują žmogaus gimimą. Tarp esteto ir etiko negali būti jokio tarpusavio supratimo. Etikas taip pat turi tendencija žlugti arba pereiti į religinę stadiją. Skirtumas tarp etinės ir religinės stadijų tas , kad etika turi bendrą pobūdį , o religija grynai asmeninį. Tikėjimas – pagalbinė medžiaga įsigilinti į būties prasmę. Moralinis polinkis reikalauja apsisprendimo.


Taigi, ką reiškia ta estetinė žmogaus gyvenimo plotmė? Iš tikrųjų tai toks gyvenimo būdas, kada žmogus vadovaujasi tik savo prigimtimi ir kada jis visa savo esybe – polinkiais, siekimais, poreikiais bei jų tenkinimu – yra formuojamas socialinės aplinkos, kurioje gyvena. „Estetikas“ ne tiek gyvena bei kuria, realizuodamas savo nepakartojamą individualybę, kiek, galima sakyti, funkcionuoja pagal visuomenės funkcionavimo dėsnius“. Nepaisydamas savo gabumų, netgi talento, „estetikas“(tai toks gyvenimo būdas, kuris yra determinuotas tik gamtinės arba socialinės aplinkos. Estetikas elgiasi tik iš šalies jam primestus standartus) vadovaujasi įgimtais polinkiais ir malonumo principu – raikia naudotis gyvenimu, gyventi momentu. Tačiau prigimtinis santykis su gyvenimu, malonumo kultas žmogų veda prie melancholijos bei nusivylimo. Tokio gyvenimo bepasmybės pajautimas padaro jį ironišku. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad estetikas elgiasi kaip aplinkos, kurioje jis gyvena priešininkas, tačiau tokia jo silpnybė bei dramatizmas yra tai, kad šiai beprasmybei jis tegali priešpastatyti tik savo cinišką paprasto lėbautojo egzistavimo būdą. Ironiškas, grynai negatyvus nusistatymas prieš socialinę aplinką yra daugiau išeities iliuzija, bet ne pati išeitis.

3.2 Etinė stadija

3.3 Religinė stadija

Religinę gyvenimo stadiją S. Kierkegaardas apibūdina kaip trečią galimo egzistavimo tipą.

  • Filosofija Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (898 žodžiai)
  • Filosofijos aprašymai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Kierkegardo filosofija
    10 - 4 balsai (-ų)
Kierkegardo filosofija. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/kierkegardo-filosofija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:15