Kimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas


Žemėtvarkos kursinis darbas. Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga susijusi su kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektu. Kelių apsaugos zonos. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Ūkininko ūkio vidinės žemėtvarkos projekto rengimas klaipėdos rajone. Dirvožemis ir sodybos vietos parinkimas. Kultūrinės ganyklos projektavimas. Sėjomainos nustatymas ir laukų projektavimas. Ūkininko ūkio projekto ekonominis pagrindimas. Ekonominis pasėlių įvertinimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Prieda.


Tikslas:Parengti kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektąPasvalio rajone.

Darbo tyrimo objektas: Parengti projektą.

Kursinio darbo uždaviniai:

Išanalizuoti ūkio gamtines ir ekonomines sąlygas.

Parinkti vietą sodybai.

Suprojektuoti kultūrinę ganyklą.

Parinkti ūkiui sėjomaina ir suprojektuoti laukus.

Apskaičiuoti ekonominį projekto balansą.

Žemės savininkas su projekto rengėju sudaro sutartį ūkio vidinės žemėtvarkos projektui rengti.Privačios žemės savininkas, sudarydamas sutartį su projekto rengėju, jam turi pateikti:

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skaitmeninius arba analoginius duomenis.

Projekto rengėjas ūkio vidinės žemėtvarkos projektą rengia, vadovaudamasisplanavimo sąlygų sąvade išdėstytais reikalavimais, atsižvelgiant į savininko pageidavimus.

Dirvožemis kultūriniame kraštovaizdyje jis turi būti racionaliai naudojamas ir kartu su kitais elementais ir įgauti estetinę vertę, teigiamai veikti žmogaus psichiką. Nereikia pamiršti, kad dėl žmogaus veiklos dirvožemio derlingumas gali ne tik didėti, bet ir mažėti: blogai ūkininkaujant, dirvožemis gali degraduoti arba net būti sunaikintas. (A. J. Motuzas.1996).

Kelių apsaugos zonos nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Dirvožemio apsauga.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 Žin., 1992, Nr.22-652). Nutarta, jog svarbiausias dirvožemio apsaugos būdas,atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.

ŪKININKO ŪKIO VIDINĖS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMAS KLAIPĖDOS RAJONE

Ūkyje, kuriame yra rengiamas ūkininko ūkio vidinės žemėtvarkos projektas planuojama užsiimti augalininkystės ir gyvulininkystės specializacija. Ūkio specializaciją augalininkystės srityje lemia dirvožemių tinkamumas pagrindiniams žemės ūkio augalams auginti, taip pat turima žemės ūkio technika ir įrenginiai, pritaikyti tam tikrai produkcijai gaminti.

Ūkio vidaus žemėtvarkos rengiamąjame projekte vyrauja tokie dirvožemio tipai: velėniniai jaurinai vidutiniškai nujaurėję ir velėniniai jauriniai stiprai nujaurėję (žr. 2 priedą).

Patvirtintas ūkio vidinės žemėtvarkos projektas galioja neterminuotai, kol bus įgyvendintos numatytos priemonės. Ūkio vidinės žemėtvarkos projektą įgyvendina žemės savininkas. (Lietuvos Respublikos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-476/D1-429).

Gyvulininkystė – pagrindinė ūkio specializacijos sritis. Ji derinama su augalininkyste. Ūkyje laikomi gyvuliai turėtų sunaudoti tą išaugintą produkciją, kuri nėra skirta pardavimui. Ūkyje planuojama iš viso laikyti 3 galvijus. Planuojama laikyti 2 vienetą karvių bei 1 veislines telyčias, todėl dalis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų bus skirti auginti pašarams.

Ūkininko ūkis yra Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajone Pakapio kaime. Ūkininko ūkio sklypo Nr. 1278 .

Ūkis užima 9,9596 ha bendro ploto. Ūkio riba praeina šalia vietinės reikšmės II ir III kategorijos kelių. Susisiekimas su rajonu centru, seniūnija bei kitais kaimais yra geras, todėl neplanuojama įrengti dar vieno kelio. Privažiuoti prie pasėlių bus galima bendro naudojimo II ir III kategorijos keliais, kurie eina šalia sėjomainos laukų.

Projekto parengiamieji darbai. Ūkio žemėtvarkos projektui sudaryti reikia turėti duomenis apie žemės naudojimą ūkyje, esamą gamybos lygį ūkio specializaciją ir gamybos plėtimosi perspektyvas, todėl prieš rengiant projektą reikia apžiūrėti ūkį, išklausyti ūkio savininko pageidavimus, juos aptarti ir parinkti geriausią sprendimą.

Pasirinkta žemėvalda perkeliama ant popieriaus lapo M 1:2000, tiksliai pažymint sklypo ribas ir žemės naudmenų kontūrus. (žr. 6 priedą).

Parengiamas ūkio dirvožemio planas M 1:2000 (žr. 1 priedą).

Parengiamas ūkio žemėnaudai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas M 1: 2000 (žr. 3 priedą).

Parengiami žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys. (žr. 4 priedą).

Dėl drėgno ir vėsaus klimato mūsųšalies dirvožemiuose vyrauja išplovimo procesas, todėl natūralios ir antropogeninės cheminės medžiagos nesunkiai išplaunamos į gruntinius, o iš ten ir į paviršinius vandenis. Deja, mūsų dirvožemiai dėl savo fizinių savybių nėra pakankamai geri filtrai, galintys apsaugoti gerimui naudojamąšachtinių šulinių vandenį ar žuvivaisai tinkamas upes ir ežerus. Palyginti lygus reljefas neskatina iš dirvožemio išplautų medžiagų pernašos, todėl šiandien daugelio Lietuvos šulinių geriamasis vanduo nepakankamai geros kokybės, jame gausu nitratų ir kitų nepageidaujamų medžiagų, dažnai patekusių su trąšomis.

Ūkio vidaus žemėtvarkos projektas, kuris atliekamas Pasvalio rajone, čia labiausiai paplitę dirvožemiai- velėninis glėjiškas pajaurėjęs ir velėninis jaurinis glėjiškas.Nustatytas dirvožemio našumo balas 32,1.

Kimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/kimo-pletros-ukio-vidines-zemetvarkos-projektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:23