Kinijos ekonomikos fenomenas, tiesioginės užsienio investicijos


Ekonomikos referatas. Įvadas. Kinijos raida ir reformos. Tiesioginės užsienio investicijos. Veiksniai, pritraukę TUI į Kiniją. TUI poveikis Kinijos ekonomikai. Kinijos investicijos į užsienį. Kinijos investicijos į Europą. Kinijos investicijos į Afrikos ir Azijos šalis. Kinijos investicijos į JAV. Literatūra. Priedai.


Aktualumas. Kinija – šalis, kurios fenomenalus ekonomikos augimas, kitaip vadinamas ekonomikos stebuklu, yra žinomas visame pasaulyje. 1979 m. įvykdytos reformos, 2000 m. įstojimas į Pasaulinę Prekybos Organizaciją, atvėrė kelius Kinijai tapti viena patraukliausių šalių, į kurią plūsta milžiniški tiesioginių investicijų srautai, skatinantys tolimesnį ekonomikos vystymąsi. Vis dėlto, Kinija yra ne tik viena didžiausių šalių, priimančių užsienio investicijas, tačiau ir šalis, kuri itin daug investuoja į visus pasaulio regionus. Vis labiau yra matomas Kinijos siekis užvaldyti kuo didesnę rinkos dalį skiriant šalims paramą ar tiesiog rengiant bendrus projektus.

Problema. Kinijos ekonomikos fenomenas pasaulį ne tik stebina, tačiau ir kelia labai daug įvairių mįslių. Jau kurį laiką yra bandoma išsiaiškinti, kokios yra šios šalies ekonomikos augimo priežastys, tačiau vieno konkretaus atsakymo nėra randama. Vis dėlto, yra manoma, jog būtent TUI srautai turi didžiausią įtaką šalies ekonominiam vystymuisi, tačiau vertinant šį veiksnį matoma, jog jis turi ne tik teigiamus, bet ir neigiamus aspektus.

Darbo objektas. Kinijos ekonomika ir jos fenomenalus augimas, atsižvelgiant į TUI srautus.

Darbo tikslas. Išanalizuoti tiesiogines užsienio investicijas į Kiniją bei Kinijos skiriamas tiesiogines užsienio investicijas užsieniui ir įvertinti jų įtaką šalies ekonomikai.

Išsiaiškinti veiksnius, kurie pritraukia tiesiogines užsienio investicijas į Kiniją;

Išnagrinėti Kinijos tiesiogines investicijas į užsienį;

Apžvelgti Kinijos tiesioginių užsienio investicijų pokyčius bei tendencijas.

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, Kinijos 2009-2013 m. statistinio metraščio bei UNCTAD pateikiamų duomenų dinaminė analizė ir apžvalga.

Kinija, kuri dabar yra laikoma viena iš ekonomiškai stipriausių valstybių Pasaulyje, praeityje išgyveno ir sunkius periodus. Tam, kad būtų lengviau suprasti Kinijos ekonomikos augimą, dėmesį reikėtų skirti ne tik šioms dienoms, tačiau apžvelgti ir šalies situaciją praeityje. Nagrinėjant Kinijos ekonomiką, reikėtų išskirti du raidos etapus: pirmasis etapas apimtų Kinijos raidą iki 1979 m., o antrasis – Kinijos raidą nuo 1979 m. iki šių dienų.

1950 m. Kinijoje prasidėjo industrializacijos procesas, kurio metu buvo pastebimas staigus ekonomikos augimas (lyginant su prieš tai vyravusia ekonomikos augimo tendencija). Iki 1978 m. šalies BVP vidutiniškai augo po 3% kasmet, tačiau po 1978 m. šis augimas padidėjo iki 8%. Sąlyginai lėtą BVP augimą iki 1978 m. lėmė Kinijos vykdoma politika. Nuo 1949 m. valstybėje buvo laikomasi planinės/komandinės ekonomikos principų. Didelė dalis šalies turimos ekonominės produkcijos buvo valdoma vietinės valdžios, kuri nustatydavo gamybos planus, kontroliavo kainas bei paskirstydavo išteklius įvairiose ekonomikos srityse. 1950 m. Kinijai pasekus Sovietų pavyzdžiu, buvo pradėta vykdyti industrializacija, prie kurios skatinimo prisidėjo ir vyriausybė, kuri 1960-1970 m. skyrė dideles investicijas į fizinį bei žmogiškąjį kapitalą. Iki 1978 m. apytiksliai 75% produkcijos pagamindavo valstybės valdomos institucijos, o privatūs verslai bei užsienio kapitalo įmonės buvo apskritai uždraustos. Dėl tokios vykdomos politikos, šalies ekonomiką buvo apėmusi stagnacija: užsienio prekybos bei investicijų srautai buvo apriboti tik Sovietų Sąjungos šalimis, o kainų ir gamybos kontrolė nulėmė tai, jog produkcijos gamybos mastai buvo nukreipti į vyriausybės planų patenkinimą, o ne į rinkos situaciją. Taigi, tampa keista, kaip tokiomis sąlygomis buvo apskritai įmanomas BVP augimas, nes vykdoma politika iš esmės lėmė mažėjantį bendrąjį našumą, sukėlė maisto krizę bei sąlygojo žemą gyvenimo lygį.

1979 m. Kinijos vadovybė pradėjo neefektyvios planinės ekonomikos liberalizavimą, judėjimą į rinką orientuotos sistemos link. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyta žemės ūkio reforma, atsisakyta nepasiteisinusios kolektyvizacijos sistemos, pereita prie namų ūkių žemdirbystės, remiama ne žemės ūkio veikla, kuri sudarė palankias sąlygas smulkaus verslo atsiradimui ir vystymuisi. Pati svarbiausia reforma – prekybos barjerų panaikinimas, kuris paskatino didesnę konkurenciją bei pritraukė užsienio investicijas. Užsienio investicijų pritraukimui buvo kuriamos Specialiosios ekonomikos zonos, kuriose buvo taikomos lengvatos, pritraukusios nemažą skaičių užsienio valstybių, kurios perkėlė savo gamybą būtent dėl palankių mokesčių, administravimo bei pigios darbo jėgos sąlygų. Būtent įgyvendintos reformos paskatino Kinijos ekonomikos augimą, kurio dideli tempai yra matomi ir šiomis dienomis.

Tiesioginėms užsienio investicijoms kelią į Kiniją atvėrė jau minėtos 1979 m. įvykdytos prekybos bei investicinės reformos. Pinigų srautai, kurie buvo surenkami iš tiesioginių investicijų buvo bene vienas pagrindinių veiksnių lėmusių Kinijos našumo didėjimą bei staigų ekonomikos ir prekybos augimą.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5158 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Kinijos ekonomikos fenomenas, tiesioginės užsienio investicijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Kinijos ekonomikos fenomenas, tiesioginės užsienio investicijos. (2015 m. Lapkričio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/kinijos-ekonomikos-fenomenas-tiesiogines-uzsienio-investicijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:57