Kinijos ir Afrikos prekybos santykių analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Paveikslėlis. Lentelių sąrašas. Paveikslėlių sąrašas. Įvadas. Prekyba tarp Kinijos ir Afrikos tendencijos, pokyčiai ir išūkiai. Kinijos daroma įtaka Afrikos vidaus prekybai. Kinijos prekybos rinkų atvirumo poveikis technologijų perkėlimui į Subsacharines Afrikos valstybes. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Tyrimo objektas – Kinijos ir Subsacharinės Afrikos prekyba.

Tyrimo tikslas yra išanalizuoti prekybą tarp Kinijos ir Subsacharinės Afrikos bei nustatyti jos tikslus bei naudą.

Apibūdinti, kokiu mastu Subsacharinių Afrikos valstybių ekonominis atvirumas prekybai su Kinija lemia Subsacharinės Afrikos valstybių gamybos ilgalaikį ir pastovų didėjimą dėl iš Kinijos gaunamų naujų gamybos technologijų.

Tyrimo metodas: siekiant atskleisti nagrinėjamą problemą, darbe atliekama prekybos tarp Kinijos ir Afrikos analizė remiantis trimis moksliniais straipsniais:

Pirmoje analizės dalyje bus nagrinėjami Kinijos ir Afrikos santykiai prekyboje. Analizė bus atliekama remiantis Emmanuel Obuah (Alabama A&M University) 2012 metais parašytu ekonominiu straipsniu „Trade between China and Africa: Trends, Changes and Challenges“.

Prekyba tarp Kinijos ir Afrikos atgaivino ekonominius santykius tarp šių valstybių. Nuo 2000 metų prekyba tarp šių šalių išaugo ne tik apimtimi, bet ir eksportuojamų bei importuojamų prekių įvairove. Straipsnyje teigiama, kad Afrikos prekyba su Kinija, taip pat su Europa bei Amerika stiprina bei palaiko asimetriją Afrikos ekonomikoje.

Jau nuo Kinijos Liaudies Respublikos (Kinijos) įkūrimo Kinija ir Afrika turi ilgalaikius santykius. 1970 metais prasidėjo Kinijos, kaip pagrindinės ekonomikos dalyvės pasaulio ekonomikoje, pasirodymas ir jis tęsiasi iki dabar. Atsigavęs Kinijos ryšys su Afrika įrodė savo gyvybingumą įvairiose srityse: ekonomikoje, politikoje ir kultūroje. Šios šalys papildė viena kitą šiose srityse. 2008 metais Kinija, po Rytų ir Vakarų Europos, buvo patraukliausia kryptis tiesioginei užsienio investicijai. Kalbant apie pasaulinę prekybą, Kinija užėmė antrą vietą pagal nustatytą didžiausią eksporto kiekį. Jos bendra pasaulinė prekyba 2008 metais siekė 2,5 trilijonus dolerių (USD). 2010 metais Kinijos ekonomika pralenkė JAV ir tapo pati didžiausia pasaulyje, o 2012 metais Kinija tapo didžiausia eksportuotoja.

Nuo 2000 metų daugiausiai išsiplėtė Kinijos – Afrikos dvipusė prekyba: nuo 8,7 bilijonų dolerių (USD) 2000 metais iki 114,8 bilijonų dolerių (USD) 2010 metais. 2000 metais Kinija sukūrė Kinijos – Afrikos bendradarbiavimo forumą (Forum for China - Africa Cooperation), o nuo 2003 metų pradėjo kurti ypatingas ekonomines zonas įvairiose Afrikos vietovėse infrastuktūrai plėtoti, pagerinti muitinės procedūras bei įveikti investicines kliūtis. 2012 metais Kinija buvo viena didžiausia Afrikos prekybos partnere. Prekybos išaugimą tarp Kinijos ir Afrikos sąlygojo keletas veiksnių: vidaus politikos pokyčiai Kinijoje, auganti Kinijos energijos išteklių paklausa, Kinijos – Afrikos bendradarbiavimo forumo (FOCAC) įkūrimas.

Kinijos – Afrikos prekybos tendencijos ir struktūra

Kinijos ir Afrikos prekybos santykiai yra giliai įsišakniję istorijoje. Šiuolaikiniai prekybos santykiai prasidėjo nuo diplomatinių ryšių ir prekybos santykių su Afrikos šalimis nuo 1950 metų. Baigiantis Šaltajam karui, išsivysčiusios šalys iš naujo pradėjo formuoti santykius su Afrika ir kitomis pasaulio šalimis. Kinija iš naujo pagrindė savo politiką ir strategijas, pagrįstas valdžios paradigma – „Pekino sutartimi“. Prekybos vystymasis ir plėtimasis su Afrikos šalimis – pagrindinis Kinijos valdžios strategijos ginklas. Valdžia geba suformuoti, ko nori kiti per savo kultūrą bei vertybes, arba valdyti darbotvarkę politinių pasirinkimų būdu, kuris priverčia kitus nepajėgti išreikšti kažkokią pirmenybę dėl to, kad jie yra nerealistiški.

XI amžiaus pradžioje Kinijos prekyba su Afrika pasiekė pavydėtinas aukštumas. Kinija pastebimai pakeitė Afrikos prekybos kryptį, kurią įtakojo Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tuo tarpu, kai Europa (kaip grupė) vis dar palaiko didžiausią Afrikos prekybos rinkos dalį (į pietus nuo Sacharos), Kinija nuo 2006 metų tapo didžiausia atskira šalimi eksportuotoja į Afriką. Taigi, Kinija tapo viena didžiasia prekybos partnere su Afrika, taip pakeisdama Afrikos prekybos kryptį iš Europos į Kiniją. Kinijos dėka Afrikos prekyba išaugo iki 24 proc. nuo 1995 iki 2007 metų ir 2010 metais viršijo 100 bilijonų dolerių (USD) 2006 metais per Kinijos ir Afrikos Forumo (FOCAC) susitikimo metu nustatytą tikslą. Palankūs faktoriai,padedantys paaiškinti Kinijos po Šaltojo karo ekspansiją į Afriką ir kitur:

Yra neatsiejamas ryšys tarp tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir prekybos. Afrikos šalys geba pritraukti FDI dėl tinkamų gamtos turtų ir didelės vidaus rinkos egzistavimo. Kinijai Afrika siūlo gausius natūralius energijos išteklius ir rinkas. Todėl per metus Pietų Afrika, Nigerija, Angola, Pusiaujo Gvinėja ir Sudanas pritraukė daugiau Kinijos TUI, taip kaip prekybos. Tačiau daug Afrikos valstybių ėmėsi daug ryžtingų veiksmų, siekiant įgyvendinti tikslus: pritraukti prekybą ir investicijas iš Kinijos bei kitų šalių. Šie tikslai apima:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (6804 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 126 KB
  • Kinijos ir Afrikos prekybos santykių analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Kinijos ir Afrikos prekybos santykių analizė. (2015 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kinijos-ir-afrikos-prekybos-santykiu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:11