Kinijos monetarinė politika


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Kinijos ekonomikos šuolis. Kinijos monetarinė politika. Išvados. Literatūra.


Šalia šių reikalavimų, Centrinis. Bankas bei šalies vyriausybė prainstruktavo šalies bankus, jog šie neplėstų paskolų davimo sektoriaus, kuris pastaruoju metu, jų manymu auga pernekaip greitai: statyboms, automobiliams, buitinėms reikmėms bei t.t. Centrinis bankas taip pat padidino palūkanų normą bankams, bet pačiuose bankuose, iš kurių skolinasi firmos bei verslininkai, bei kurios yra pagrindinis objektas laisvos rinkos ekonomikoje, palūkanų normos nėra keičiamos.

Kinijos vyriausybės pozicija yra tokia, jog šalies ekonomika “perkaito” bet šiame sektoriuje, kai tuo tarpu tai yra kur kas platesnė problema. Kaip visada, Kinijos ekonomika yra mistinis dalykas, užmaskuošis po krūvomis įvairiausiosios statistikos. Duomenys rodo, jog lyginant su pernai metų pirmuoju ketvirčiu, šiais metais investicijos išaugo 50 proc. savaime suprantama, jog šie duomenys yra pakankamai padidinti, nors remiantis gana patikimais šaltiniais galima teigti, jog šis augimas yra virš 30 proc [4].

Apibendrinus galima teigti, jog Kinija pastaruosius du dešimtmečius propaguoja ekonomikos plėtrą. Ekonominė modernizacija Kinijoje paskatino decentralizaciją: ekonominių sprendimų priėmimas ir vykdymo kontrolė perduoti žemesniesiems valdžios lygiams. Realių sprendimų decentralizacija nereiškia, kad centro galimybės daryti įtaką sumažėjo. Šis principas taikomas ir Kinijos monetarinėje politikoje. Kinijos ekonomika pasižymi dideliu užsienio valiutos rezervu. Ilgus metus iš eksporto uždirbdama perteklines pinigų sumas užsienio valiuta, Kinija kaupė rezervą, kuris per kelis dešimtmečius pasiekė įspūdingą dydį – 3,2 trln. JAV dolerių. Kinijoje prasideda precedento neturintis turto perskirstymas, kai investicijomis varoma ekonomika keičia kryptį ir tampa vartotojų rinka. 12-asis penkerių metų ekonomikos planas numato aiškų posūkį šalies ūkiui, kuris tris dešimtmečius buvo varomas pigios darbo jėgos ir gamybos. Pagrindinės šio plano sudedamosios dalys yra investicijų ir statybos reikalavimai planuojamai stambaus masto urbanizacijai. Tačiau Kinijos ekonomika gali perdegti jeigu pagrindinis šalies bankas neperims pinigų tiekimo kontrolės. Centrinis bankas desperatiškai bando kovoti su pinigų pasiūla bei jų skolinimu. Todėl trečią kartą per pastaruosius aštuonis mėnesius Centrinis Bankas padidino depozito dydį, kurį kiekvienas bankas turi laikyti Centriniame Banke. Didėjantis skolinimas gali privesti prie to, jog įvyks dar viena negražintų paskolų banga. Dauguma užsienio ekonomistų mano, jog šiuo metu Kinijos vyriausybė turėtų arba perkainuoti juanį arba pririšti jį prie valiutų krepšelio.

Chinese Economy development. [Interaktyvus] 2008, Didžioji Britanija. [žiūrėta 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?hl=en&lr=&id=A9Rr-M8MXAEC&oi=fnd&pg=PR1&dq=china%27s+economic+growth&ots=HTqSewNlJz&sig=F_X0PwELvJkQC0GGckOxv5dJ5uY&redir_esc=y#v=onepage&q=china's%20economic%20growth&f=false.

Kinijos monetarinė politika. (2016 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/kinijos-monetarine-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:03