Kirčiavimas referatas


Kirciavimo referatas. Pagrindiniai kirciavimo desniai. Daugiskaitos naudininko taisykle. Priespaskutinio skiemens daugiskaitos naudininko taisykle. Referatas kirciavimas. Kirciavimo kryziazodis. Kursinis kirciavimas.

Kalbos kultūros referatas. Įvadas. Skiemuo, kirtis ir priegaidė. Priegaidės nustatymas pagal garsinę kirčiuoto skiemens sandarą. Svarbiausi kirčiavimo dėsniai. Žodžio galo taisyklė. Daugiskaitos naudininko taisyklė. Priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklė. Kai kurių vedinių priegaidės nustatymas. Literatūros sąrašas.


Šnekamojoje kalboje dažnai vartojamos kai kurių linksnių sutrumpėjusios formos. Sutrumpėjęs daugiskaitos naudininkas išlaiko tvirtapradę priegaidę, pvz.: laukáms – laukái. Sutrumpėję įnagininkai ir vietininkai kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.:  šakojè – šakõj, laukuosè – laukuõs. Tvirtagališkai tariamas ir sutrumpėjusiose vietininko formose atsiradęs antrinis dvigarsis, pvz.: viduj̃.

Su daugiskaitos naudininko kirčio vieta sutampa vienaskaitos vietininko, daugiskaitos kilmininko, įnagininko ir vietininko kirčio vieta, pvz.: jei kirčiuojame káulams, ùpėms, kamuoliáms, tai ir káule, ùpėje, , kamuolyjè; káulų, ùpių,; káulais, ùpėmis, káuluose, ùpėse, darbuosè, gėlėsè, geruosè, kamuoliuosè. Įsidėmėtina, kad niekada nekirčiuojamas daugiskaitos vietininko priešpaskutinis skiemuo, pvz.: sakome tik darbuosè, gėlėsè, geruosè, kamuoliuosè.

Su daugiskaitos naudininko kirčio vieta iš dalies sutampa ir kai kurių kitų linksnių kirčiavimas. Tai vienaskaitos vardininkas, išskyrus -(i)as, pvz.: dienà, nes dienóms, ; kilmininkas su -s, pvz.: dienõs, nesdienóms, sūnaũs, nes sūnùms; naudininkas su galūne -(i)am, pvz.: gerám, nes geríems; įnagininkas su -imi, -umi, pvz avimì, nes avìms; šauksmininkas su -y, -ie, -au, pvz.: sūnaũ, nes sūnùms; daugiskaitos vardininkas, išskyrus -s, pvz.: darbaĩ, nes darbáms; šauksmininkas su -ai, pvz.: darbaĩ, nes darbáms.

2. Linksniuojamų ir asmenuojamų formų priešpaskutinio skiemens priegaidę dažnai galime nustatyti remdamiesiatvirkštine priešpaskutinio skiemens priegaidės taisykle, t. y. atsižvelgdami į kai kurių to paties žodžio formų kirčiavimą.

3. Remdamiesi atvirkštine priešpaskutinio skiemens priegaidės taisykle galime nustatyti ir kai kurių vedinių ar išvestinių veiksmažodžio formų priegaidę, pvz.:

1. Kirčiuotas ilgasis priešdėlis dažniausiai yra tvirtapradis, pvz.: núodėmė, pókylis, užúomarša, apýsaka, atókvėpis, sántaika, sámplaika. Išimtys: ant- (pvz.: añtkapis, añtklodė), im- (pvz.: im̃pilas), in- (pvz.: iñkilas, iñtarpas), per- daiktavardžiuose, padarytuose iš daiktavardžių (pvz.: per̃pietė, , bet  pérvežti, pérskaityti), į- ne daiktavardžiuose (pvz.: į̃strižas, bet į́lanka,). a, e veiksmažodžių priešdėliuose paprastai būna trumpi (pvz.: pàneša, nèneša), o daiktavardžių – tvirtagaliai (pvz.: pãrašas, nẽrimas).

2. Dūrinių pirmasis dėmuo paprastai išlaiko pamatinio žodžio priegaidę, pvz.: véidrodis (plg. véidas). Jei pirmajame dėmenyje susidaro samplaikinis dvigarsis, jo priegaidė tvirtapradė, pvz.: gárlaivis (plg. gãras), šùndaktaris (plg. šùnį).

Kirčiuotas dūrinių antrasis dėmuo dažniausiai turi tvirtagalę priegaidę, pvz.:  geltonsnãpis. Čia gali vykti priegaidžių kaita: tvirtapradė pamatinio žodžio priegaidė virsta tvirtagale,

3. Daugelis priesaginių vedinių išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: rašýtojas  –  rašýti (vedinys išlaiko bendraties priesagos tvirtapradę priegaidę); atsiskýrėlis –  atsiskýrė (vedinys išlaiko būtojo kartinio laiko šaknies tvirtapradę priegaidę). Reikia nepamiršti, kad čia gali vykti priegaidžių kaita (metatonija), pvz.:  snaũdulį (plg. snáudė), lū̃kuriuoti (plg. láukti).

Kirčiavimas referatas. (2012 m. Gegužės 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/kirciavimas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:52