Kitų kalbų įtaka Lietuvių kalbai


Kalbos kultūros rašinys.

Kitų kalbų įtaka Lietuvių kalbai.


Lietuvių kalba – viena iš dešimties stipriausių Europos kalbų. Nors Europoje jų yra šimtai, lietuvių kalba – tarp 27 išrinktųjų, kurios verčiamos europarlamente, taip pat ji stipri, nes turi Valstybinės kalbos įstatymą. Visgi, per visą mūsų kalbos gyvavimo laiką ji buvo ne tik puoselėjama, bet ir griaunama, taip pat ja buvo ne tik didžiuojamasi. Kurį laiką lietuvių kalba buvo neprestižinė, o žmonės, kuria jie kalbėjo, buvo laikomi visiškai neišsilavinusiais prasčiokais. Taip būdavo ne tik dėl mūsų, lietuvių, požiūrio į ją, bet ir kitų tautybių žmonių vertinimo. Taip pat savo istorijoje mūsų gimtoji lietuvių kalba daug kartų yra patyrusi kitos kalbos poveikį, todėl norėčiau pristatyti keletą pavyzdžių, kaip kitos kalbos veikė mūsų kalba anksčiau ir dabar.

Taip pat iš lenkų kalbos labai gausu skolinių, kitaip tariant, polonizmų. Pavyzdžiui, brudas „nešvarybė”, kaldra „apklotas, antklodė”, plėmas „dėmė”, ružavas „rožinės spalvos, rausvas”,. Tokie žodžiai dažnai girdimi ir dabar, ypač iš senesnių žmonių, todėl lenkų kalbos įtaka vis dar jaučiama.

Rusų kalba – dar viena, kurios įtaka jaučiama ir šiandien. Pavyzdžiui, yra tokios svetimybės, kurios atsirado mūsų kalboje dar iki raštijos pradžios, todėl yra jau prigijusios kalboje ir tapusios neatskriama kalbos dalimi. Dabartiniam jaunimui turbūt net būtų sunku patikėti, jog tokie žodžiai, kaip agurkas, blynas, bulvė, grybas, košė, krienas, knyga, miestas, pipiras, ponas ir sakalas yra ne lietuviški, o atėję iš slavų kalbų.

Kitų kalbų įtaka Lietuvių kalbai. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/kitu-kalbu-itaka-lietuviu-kalbai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:29