Klaipėdos baldai analizė


Klaipedos faneros fabrikas. Baldu analize. Baldu gamyba kursinis. Ab klaipedos baldai finansine analize. Klaipedos baldai darbas. Klaipedos baldai kursinis. Baldu gamyba referatas. Baldu baze klaipedoje. Baldu imones veikla referatas. Klaipedos baldai referatas.

Ekonomikos referatas. Ab „klaipėdos baldai“ charakteristika. Ab „klaipėdos baldų“ swot analizė. Ab „klaipėdos baldų“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų analizė. Vetikali balanso analizė. Pelno (nuostolio) horizontali analizė. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė. Pelningumo analizė. Mokumo analizė. Trumpalaikio mokumo rodikliai ir jų analizė. Ilgalaikio mokumo rodikliai ir jų analizė. Veiklos ekonominio efektyvumo rodikliai.


Iki xix a. Vidurio baldų gamyba buvo priskiriama stalystės amatams. Amatininkai į cechus pradėjo burtis xvi a. , jų veiklą reglamentavo karalių ir kunigaikščių privilegijos bei valdžios tvirtinami statutai. Tokią privilegiją 1752 m. Gavo ir klaipėdos stalių cechas, tačiau veiklą dėl objektyvių priežasčių pradėjo tik 1761 m. Nors xviii a. Klaipėda pasaulyje buvo žinoma kaip miško uostas, skirtingai nei kitos medžio apdirbimo šakos, baldų pramonė nebuvo plėtojama. Xviii ir xix amžiais čia dirbo daugybė amatininkų, kurie gamindavo namų apyvokos daiktus ir baldus pagal užsakymą. Amatininkiško pobūdžio baldų gamyba liko ir pirmojoje xx amžiaus pusėje. Po klaipėdos krašto prijungimo prie lietuvos (1923 m. ) baldų gamyba pagyvėjo: 1926 m. Mieste veikė 198 mažos baldų dirbtuvės (950 žmonių). Per dešimtmetį įmonių sumažėjo: 1936 m. Mieste veikė 3 didelės, o 1938 m. – 12 baldus gaminančių bendrovių. Buvo propaguojamas savitas baldų stilius, dizaineriai aukštai vertinami užsienio parodose.

Po antrojo pasaulinio karo baldų pramonės klaipėdoje, galima sakyti, visiškai neliko, jai atkurti prireikė dešimties metų. Po įvairių bandymų 1954 m. Klaipėdos degtukų šiaudelių fabriko vietoje buvo įsteigtas baldų fabrikas. Buvo numatyta gaminti vieno modelio paprastos konstrukcijos drabužių spintas (1000 per mėnesį), tam buvo parengti reikiami pastatai bei įrenginiai, mokomi darbininkai. Pradžia buvo labai sunki: trūko visų būtiniausių dalykų. Vis dėlto tai buvo pirmoji lietuvoje siauros specializacijos baldų įmonė. Ją administruoti ir aprūpinti medžiagomis turėjo klaipėdos faneros fabrikas. Tačiau šis pats prastai veikė ir 1955 m. Baldų fabriko administravimas buvo perduotas klaipėdos medžio apdirbimo kombinatui (mak-2). Deja, šios funkcijos priskyrimas iš pradžių sutrikdė ir jo veiklą. Baldų gamyba pradėjo atsigauti 1957 m. , o tvirtėti – nuo 1959 m. Savo išgalėmis įmonės darbuotojai stengėsi mechanizuoti kuo daugiau darbo barų, diegti naujesnes technologijas; iš atliekų patys gaminosi drožlių plokštes, nuolat kėlė kvalifikaciją.

Be spintų (91% produkcijos), fabrikas tiekė pjautinę medieną, įvairius plataus vartojimo reikmenis: avalynės dėžes, veidrodžių rėmus, tualetinius stalelius, karnizus. Kokybės siekė bendromis jėgomis, materialiai baudė brokdarius, apdovanodavo gerai dirbančius. Produkcija vis labiau populiarėjo sovietų sąjungoje, buvo puikiai vertinama įvairiose parodose ir konkursuose. Už gerus darbo rezultatus nuo 1963 m.

  • Ekonomika Referatai
  • 2012 m.
  • 21 puslapis (2491 žodis)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 616 KB
  • Klaipėdos baldai analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Klaipėdos baldai analizė. (2012 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-baldai-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:41