Klaipėdos gyventojų asmeninių finansų valdymas


Apskaitos savarankiškas darbas. Įvadas. Klaipėdos miesto gyventojų asmeniniai finansai. Lietuvos gyventojų asmeninių finansų analizė. Asmenių finansų samprata. Lietuvos gyventojų asmeninių finansų ypatumai. Klaipėdos miesto gyventojų asmeninių finansų empyrinis tyrimas. Tyrimo organizavimas aprašas. Tyrimo imties charakteristika. Tyrimo rezultatai. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Asmeninai finansai vis dar nėra pakankamai išplėtota finansų mokslo sritis Lietuvoje, nors itin svarbi finansų sistemos sudedamoji dalis. Daugelį metų finansų mokslas orientavosi i verslo ekonomiką, tačiau ne mažiau reikšminga yra ir asmeninė (šeimos) ekonomika. A. V. Rutkauskas (1999,p. 50) teigė, kad „specialistų nuomonė, asmeninio vartojimo sferoje panaudojama iki 70-80 proc. bendrojo vidaus produkto, apie 90 proc. savo produkcijos verslo įmonės realizuoja namų ūkiuose“.

Tyrimo problema - Lietuvoje asmenys nepakankamai skiria dėmesio asmeninių finansų analizei, bei su tuo susijusių procesų valdymui, todėl savo darbe sieksiu aptarti ir išnagrinėti šią problemą, naudojant skirtingų autorių medžiagą, bet ir atliekant praktinį tyrimą.

Tyrimo objektas: asmeninių finansų planavimas ir valdymas.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti Klaipėdos miesto gyventojų asmeninių finansų planavimą ir valdymą.

Išanalizuoti Lietuvos gyventojų asmeninio finansų ypatumus.

Ištirti asmeninių finansų planavimą ir valdymą.

Kitame skyrelyje analizuosime atskirų autorių požiūrius į finansų planavimą ir kaip įtakoją asmeninius finansus.

Finansų planavimas ir asmeninės įplaukos ir išlaidos

(D. Jurevičienė ir Klimavičienė, 2008).

Klaipėdos miesto gyventojų asmeninių finansų valdymo bei planavimo elgsenos tyrimas buvo atliekamas apklausos metodu, vykdoma tikslinė atranka. Anoniminė apklausa vyko įvairios lyties, amžiaus, išsilavinimo bei socialinių sluoksnių asmenų rate, siekiant kuo objektyviau išsiaiškinti kaip gyventojai tvarko savo asmenines lėšas.

Popierinės anketos asmeniškai buvo įteikiamos respondentams. Anketą sudaro 15 klausimų su pateiktais atsakymų variantais, klausimuose buvo galima iš kelių atsakymų variantų pasirinkti tik vieną atsakymą.

Tyrimo metu buvo analizuojama amžiaus, gyvenimo ciklo įtaka asmeninių finansų planavimui, sprendimams ir kontrolei, visi apklausoje dalyvavę respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į šešias grupes. Apklausos duomenys buvo suvedami į Excel programą, buvo sudaryta diagrama, kiekviename klausime kiekviena amžiaus grupė sudarė 100 %, o atsakymo variantų skaičiaus pasirinkimas lėmė procentinį atsakymo variantų pasiskirstymą. Apklausos metu surinktos informacija aprašoma ir interpretuojama. Tyrimui atlikti naudojamas aprašomasis ir lyginamasis metodai.

Didžioji dalis apklaustų yra asmenys, kurių amžius 31 - 40 metų, jie sudaro 34 % (10 asmenų) visų apklaustųjų. Iki 25 metų amžiaus sudarė 27% (8 asmenys). 26 - 30 metų ir 41 - 54 metų buvo po lygiai 13 % (po 4 asmenys). Vyresni kaip 55 - 64 metų buvo 10 % (3 asmenys), ir 3 % (1 asmuo) vyresnis kaip 65 metų. Toliau atliekant tyrimą buvo analizuojama atskirų amžiaus grupių susiformavę įpročiai bei priimami sprendimai asmeninių finansų planavimo, valdymo bei kontrolės klausimais.

Respondentų klausiant apie jų turimą turtą. Jauniausioje amžiaus grupėje, t.y. iki 25 metų populiariausias turtas yra santaupos, kurios sudaro 62 %, automobilis 13 % ir kitas turtas 25 %. Amžiaus grupėje nuo 26 iki 30 metų, daugiausia yra butas, 50 % , ir po 25 % turima santaupų ir automobilių. 31 iki 40 metų amžiaus grupėje, pagrindinės trys dominuojančios turto grupės yra santaupos (40 %), butai (40 %) ir automobiliai (20 %). 41 iki 54 metų amžiaus grupėje, santaupos šiek tiek mažesnis nei prieš tai buvusios amžiaus grupės, tai sudaro 25 %, tačiau šios amžiaus grupės, lyginant su prieš tai buvusiomis, disponuoja vertingesniu turtu, t.y. nuosavus namus turi 40 %, o būtas – 25 % respondentų. 55 iki 64 metų respondentai, dominuojantis turtas yra butas, namas, santaupos turi po 33,3 % respondentų. Senjorų, tai nuo 65 metų, turimas turtas pažymėjo nuosavą namą. Apibendrinus skirtingų amžiaus grupių turto struktūrą, paaiškėjo, kad svarbiausias turtas gyvenamas plotas, t.y. namas arba butas, santaupos ir automobilis. Namas tai tas turtas, kuri turi vyresni, nes per tam tikrą laikotarpį žmonės susitaupo, kiti pasistato, o dar kiti vyresniame amžiuje butus iškeičia į namus, todėl su amžiumi vis daugiau asmenų turi nuosavus namus. Santaupų forma daugiau būdingos jaunesnio amžiaus asmenims, kurie jas kaupia būsimiems gyvenimo pirkiniams. Gyvenamas plotas, santaupos ir automobilis yra pagrindinės respondentų turto rūšys.

Kitu klausimu norėta išsiaiškinti ar respondentai yra patenkinti savo finansine situaciją. Visos apklaustųjų amžių grupės nurodė, jog jie nėra patenkinti savo dabartine finansine padėtimi. Apie 46 % respondentų nepatenkinti, 33% yra patenkinti, 20 % nežino. Daugiausiai nepatenkintu yra iki 25 amžiaus75%. Nuo 31 - 65 ir daugiau 33 % respondentų esama finansine padėtimi yra patenkinti. Iš to, kad dauguma yra nepatenkinti, galima teigti, kad pagrindo atsirasti reikiamai motyvacijai tvarkyti savo asmeninius finansus yra, o vienas iš pagrindinių veiksnių – nepasitenkinimas dabartine finansine situacija.

Klaipėdos gyventojų asmeninių finansų valdymas. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-gyventoju-asmeniniu-finansu-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:38