Klaipėdos ir Rygos uostų krovos mažėjimo ir didėjimo priežastys


Laivybos referatas. Klaipėdos ir rygos uostų krovos mažėjimo ir didėjimo priežastys. Tyrimo aktualumą. Tyrimo objektas. Probleminis klausimas. Tyrimo tikslas –. Klaipėdos ir rygos jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros elementų palyginimas. Klaipėdos uostas. Laisvasis Rygos uostas. Regresiniai modeliai. Literatūros sąrašas.


Tyrimo aktualumą formuoja faktas, kad jūrų keliais pervežama maždaug 2/3 visų pasaulinės prekybos krovinių, daugiau kaip 130 pasaulio valstybių plėtoja valstybinę ir (arba) tarptautinę prekinę laivybą jūrų ir pakrantės laivais. Prie politinių veiksnių, turinčių įtakos efektyviam uosto funkcionavimui, būtų galima priskirti pasaulyje vyraujantį globalizacijos procesą. Esant šiandieninėms raidos tendencijoms visi uostai vienodai veikiami to paties proceso – globalizacijos. Dar vienas uostams darantis įtaką svarbus aspektas – didėjanti konkurencija, nes globalizacija labai sutrumpino kelią nuo naujovės iki proceso ir paskatino ekonominį bei technologinį aktyvumą. Vienas pagrindinių uostų konkurencinių pranašumų – tai gera geografinė padėtis. (Puidokas, 2012, Andriuškaitė, 2012).

Tyrimo objektas – krovos svyravimas Klaipėdos ir Rygos uostuose. Tyrimo metu Klaipėdos uoste krova vykdoma itin aktyviai 2011 m. – perkrauta 36,59 mln. t., o Rygos uoste 2012 m. – 36,05 mln. t.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – KVJU) ir Rygos laisvojo uosto (toliau – Rygos uosto) krovos rezultatų palyginimas itin reikšmingas šio straipsnio problemai atskleisti.

Probleminis klausimas – taigi, šiuo tyrimu siekiama įvertinti ir palyginti Klaipėdos (Lietuva) ir Rygos (Latvija) uostų veiklos rezultatus.

Tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos ir Rygos uosto plėtros galimybes.

1. Kadangi Klaipėdos uostas yra vienintelis neužšąlantis Baltijos jūros uostas, tai teikia jam pranašumą. Tuo tarpu, kaip kitų uostų įlankos yra užšąlusios, Klaipėdos uostas didina krovinių srautus.

Birių krovinių krova didėja dėl birių krovinių terminalų statybą.

Rygos laisvojo uosto krovinių apyvarta priklauso nuo šių faktorių:

1. Ryga investavo į uosto kanalo gilinimą ir tai 2012 m. kilstelėjo krovos mastą

2. Oro sąlygos. Rygos uostui dėl užšąlančios įlankos oro sąlygos turi didelę įtaką.

3. Rygos laisvajame uoste anglies krova sudaro beveik pusę visų krovonių, todėl gerokai padidėjus anglies krovai, šis uostas tampa rytinės Baltijos jūros uostų lyderiu. Klaipedos uostas šiek tiek atsilieka nuo Rygos būtent dėl anglies krovos. Esminės priežastys yra ne koks nors konkurencingumo praradimas, o tai, kad Klaipedos uostas iš viso nekrauna ir negali krauti anglies. Anglis yra kraunama į didelius laivus, o šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje nėra vietos angliai sandėliuoti.

Yra kelios priežastys, kurias galima priskirti tiek Klaipėdos, tiek Rygos uostui:

1. Geografinė padėtis. Baltijos jūra yra pagrindine grandis kelyje tarp Vakarų ir Rytų.

  • Laivyba Referatai
  • 2015 m.
  • 9 puslapiai (2786 žodžiai)
  • Laivybos referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Klaipėdos ir Rygos uostų krovos mažėjimo ir didėjimo priežastys
    10 - 4 balsai (-ų)
Klaipėdos ir Rygos uostų krovos mažėjimo ir didėjimo priežastys. (2015 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-ir-rygos-uostu-krovos-mazejimo-ir-didejimo-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:05