Klaipėdos jūrų uosto eksportas


Laivybos kursinis darbas. Įvadas. Darbo tikslas, uždaviniai, darbo metodai, literatūros apžvalga. Darbo objektas,tikslas, uždaviniai. Darbo metodika. Literatūros apžvalga. Uosto veiklos apžvalga. Istorinė uosto raida. Uosto įmonės, infrastruktūra ir plėtra. 005m. klaipėdos uosto eksporto analizė. Klaipėdos uosto veikla 2000 – 2010 m. išskiriant 2005 m. Klaipėdos uosto krovinių kilmė ir jų pasiskirstymas 2005m. pasaulio šalyse. Klaipėdos uosto eksportuojamų krovinių rūšys ir pasiskirstymas 2005m. Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Anotacija.


Klaipėdos jūrų uostas didelę reikšme turi valstybės politikai, strategijai, gynybai, bei didelę naudą ekonomikai, tai – Lietuvos vartai į pasaulį. Uostas daro įtaką sujungdamas atskiras gamybos grandinės dalis, pramonės bei gyventojų koncentracijos rajonus į vieną sistemą padedančia funkcionuoti uostui.

Kiekviena transporto rūšys funkcionuoja tik greta kitų, todėl Klaipėdos uoste susikerta sausumos, jūrų, geležinkelio keliai ir yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto mazgas. Ypač jis svarbus krovinių keliams tarp rytų ir vakarų. Pagrindinės laivybos linijos eina į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus, taip pat sujungtas su septyniomis keltu linijomis: su Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Belgijos, Suomijos, Estijos ir Danijos uostais. Jis nėra didžiausias, tačiau yra pats artimiausias Vakaru Europos uostams.

Analizuot Klaipėdos jūrų eksportą, būtina pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, kurie padėtų įvertinti ir apibendrinti tyrimo rezultatus. Todėl naudojami įvairūs metodai, kad išryškėtų eksporto ypatumai.

Darbe panaudoti tokie informacijos rinkimo, apdorojimo ir pateikimo būdai:

1. Mokslinių šaltinių ir literatūros analizė. Lietuvos mokslininkų darbai (knygos, straipsniai, studijos) apie Klaipėdos uosto veiklą, istoriją, uosto plėtrą, infrastruktūrą ir panašias temas leidžiančia susipažinti su jau atliktais darbais panašioje srityje.

2. Aprašomasis metodas. Šiuo metodu darbe susisteminama, paaiškinama ir pateikiama informacija apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą

3. Statistinės analizės metodas. Naudojami Lietuvos muitinės departamento Statistikos skyriaus duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojama į kokias šalis per Klaipėdos jūrų uostą patenka kroviniai ir iš kokių savivaldybių eksportuojama, taip pat krovinių kiekį ir tipą. Šie duomenys lyginami ir aiškinami, kad išryškėtų dėsningumai.

4. Kartografinis metodas. „ArcGis“ kompiuterinės programos pagalba sudaryti 2005m. Klaipėdos jūrų uosto eksportuojamų krovinių pasiskirstymas (t) pasaulio šalyse ir pro Klaipėdos jūrų uostą eksportuojančių krovinių pasiskirstymas Lietuvos savivaldybėse (t) žemėlapiai. Jie padeda nustatyti eksporto kryptį, teritorinį pasiskirstymą, kiekį.

Ekstrastatas – sistema apimanti Lietuvos prekybos su ne ES šalimis surinkimo sistemą;

Trečiosios šalys – Lietuvos atžvilgiu tai ne ES šalys. Šis terminas atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Trečiosios šalys nėra tapačios Trečiojo pasaulio šalims (menkai ekonomiškai pažengusioms šalims);

Hinterlandas – užuostis (ang.hinterland). Šį terminą vis dažniau pradeda naudoti mokslininkai kaip bendrą uosto sąvoką. Užuostis suprantamas kaip veiksnys nulemiantis potencialias uostų galimybes ir vystymosi tendencijas. Jis nustatomas pagal pro uostą vežamų krovinių pasiskirstymą teritorijoje;

Lietuvių geografai apie Klaipėdos uostą ir hinterlandą rašė nedaug, ypač apie jo ekonominę svarbą ir reikšmę valstybei. Geografas prof. K.Pakštas 1928 metais paskelbtame straipsnyje kalba apie Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą. Jis Baltijos jūrą pabrėžia kaip svarbiausią ateities viziją. Pajūris jo nuomone duoda daugiau veiklumo, pelno, kelia tautos prestižą, todėl ragino lietuvius kurti jūrų verslą. Tokias reikšmingas idėjas ūkio kilimui skelbė savo knygoje „Baltijos Respublikų politinė geografija“. Taip pat skatinančias temas rašė darbe „Baltijos jūra“, kuriame aprašo „aisčių marias“ gamtiniu ir socialiniu požiūriais. K.Pakštas teigė, kad Lietuvą labiausiai galima išvystyti kuriant tautinį laivyną ir užvaldant Lietuvai priklausančią mainų srautų dalį. Geografas siūlė įsteigti Klaipėdos Jūrininkystės mokyklą, jūreivystės bendrovę, rekonstruoti Šventosios uostą, įsteigti Baltijos hidrologinių tyrimų institutą, sostinę perkelti į Klaipėda. Jis suprato palankią Klaipėdos ekonominę, moralinę, politinę padėtį, dėl palankaus tranzito ir hinterlando. Taip pat jūros valstybės idėjas propagavo ir geografas prof. S.Tarvydas.

Stasys Vaitekūnas - geografas, profesorius, habilituotas daktaras gvildeno panašias temas kaip ir prof. K.Pakštas. Jis rašė apie uosto reikšmę, jūrinio mentaliteto ugdymą įvairiuose Lietuvos leidiniuose ir išleido straipsnių rinkinį „Lietuva - jūrų valstybė“.

Vytautas Paulauskas - Klaipėdos universiteto laivybos katedros vedėjas. Savo darbuose: „Uostų vystymas ir logistika”, „Uosto technologija”, „Uostų plėtra”, nagrinėja uosto konkurencija, rinką, plėtros ir uosto infrastruktūros galimybes, krovinių gabenimo, krovos darbų ypatybės, technologijas.

Po nepriklausomybės didesnis dėmėsis buvo atkreiptas į logistikos centrus, krovinių pervėžimus. Atsirado specialūs tokios tematikos leidiniai: „Jūra“, Jūra24“, taip pat šios temos gvildenamos „Transportas“, ir daugelyje kitoje rajono spaudoje.

Klaipėdos uostas – svarbus susiekimo, ekonomikos ir socialinės reikšmės strateginis valstybės objektas. Jo veiklai ir išsivystymui įtakos turi istorinė Lietuvos praeitis ir uosto raida, geografinė padėtis, vykdoma šalies politika, narystė tarptautinėse organizacijose, investicijos ir kiti veiksniai.

  • Laivyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 33 puslapiai (7728 žodžiai)
  • Universitetas
  • Laivybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 453 KB
  • Klaipėdos jūrų uosto eksportas
    10 - 3 balsai (-ų)
Klaipėdos jūrų uosto eksportas. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-juru-uosto-eksportas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:50