Klaipėdos miesto gyventojų rekreaciniai įpročiai


Turizmo kursinis darbas.

Įvadas. Rekreacijos ir turizmo teoriniai aspektai. Turizmo samprata. Turizmo tendencijos Lietuvoje Gyvenimo kokybės samprata. Rekreacijos ir jos infrastruktūros samprata Metų klaipėdos miesto gyventojų rekreacinių įpročių analizė. Laisvalaikio samprata ir laisvalaikis Klaipėdoje. Anketų analizė. Išvados.


Temos aktualumas. Klaipėdos mieste gyvena įvairaus amžiaus ir tautybės žmonių, kurių rekreacinė veikla yra svarbi todėl reikia stebėti kaip ji kinta. Kadangi miesto gyventojų gyvenimo sąlygos keičiasi, taipogi ir jų gyvenimo kokybė, vadinasi keičiasi ir rekreaciniai įpročiai.

Šiame kursiniame darbe, apklausos anketų pagalba analizuosiu Klaipėdos miesto gyventojų rekreacinę veiklą 2015m , bei išsiaiškinsiu būtent kokiai veiklai jie labiau teikia pirmenybę.

Temos problema – Kadangi Klaipėdos mieste gyvena įvairaus amžiaus ir tautybės žmonių, yra būtina išsiaiškinti kokia rekreacine veikla jie užsiima ir kokiai rekreaciniai veiklai jie teikia pirmenybę.

Darbo tikslas - remiantis teoriniais ir praktiniais aspektais išanalizuoti Klaipėdos miesto gyventojų rekreacijos įpročius 2015 metais.

Darbo objektas – Klaipėdos miesto gyventojų rekreaciniai įpročiai.

Darbo uždaviniai:

Aptarti rekreacinę veiklą Klaipėdos mieste;

Išnagrinėti apklausos rezultatus;

Ištirti, kokiai rekreaciniai veiklai Klaipėdos miesto gyventojai teikia pirmenybę;

Tiriamasis klausimas – kokiai rekreacinei veiklai Klaipėdos miesto gyventojai teikia pirmenybę?

Rekreacija -1. žmogaus fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų, sveikatos atgavimas, atgaiva;

Gyvenimo kokybė –1. Asmens psichinių būsenų ir pasitenkinimo svarba;

J. Jukštaitė savo prezentacijoje pateikė lengvai suprantamą paaiškinimą apie turizmo industriją: „Tai industrijos šaka, kuri sudaro 3,5 trilijonų dolerių visos pasaulinės ekonomikos.Turizmo veikla Europoje užsiima apie 2 milijonus verslo įmonių (daugiausia mažų ir vidutinių), jos, šiuo metu, tiesiogiai ir netiesiogiai, sukuria apie 12-15 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). 6 procentus darbo vietų (tiesiogiai) ir 30 procentų užsienio prekybos.“

Kaip matome iš šios shemos užsienio turistas neša savo pinigus į valstybę. Valstybei gauti šias pajamas nereikia jokių išlaidų, tad šios pajamos yra papildomos. Tai yra didžiulis pliusas, nes tokios pajamos, be jokių nuostolių, pildo valstybės biudžetą. Tai vadiname tarptautiniu turizmu.

Ši schema mum parodo kaip didėja valstybės ekonomika, kai vietiniai turistai leidžia lėšas tam, kad atsipalaiduotu. Taip valstybė nepraranda lėšų iš savo biudžeto. Vietinis turistas leisdamas savo valstybėje pinigus tam, kad pailsėtų, sutaupo valstybės lėšas. O pailsėjes turistas turi daugiau darbo jėgos, tad dirbdamas savo darba, jis didins valstybės ekonomiką. Tai vadiname vietiniu turizmu.

Tačiau šioje schemoje matote turizmo daromą žalą ir neigiamą poveikį. Daugelis nesusimasto, jog turizmas atneša ne tik teigiamą poveikį valstybei, bet ir neigiamą. Šios schemos dėka, labai lengva suprasti, kokią žalą daro turizmas valstybei. Yra niokojamas kultūrinis materealus paveldas, kas priveda prie žalos gamtai. Kadangi per ilgą laiką žala gamtai gali būti be galo didelio, tai neigiamas poveikis ir rizika žmogaus sveikatai taip pat didėja.

Anot Naujos ekonomikos instituto generalinės direktorės Dalios Vidickienės, kiekviename tyrime turi vyrauti lietuviški linksniai – KAS, KO, KAM, KĄ, KUO, KUR, KAME?

Tikslas: analizės pagalba nustatyti 2015 metų Klaipėdos miesto gyventojų rekreacinius įpročius.

Kaip minėta, laisvalaikį Klaipėdos mieste galima praleisti įvairiai: veikiai dviračių nuoma, galima nuvykti į Klaipėdos dramos teatrą ir ten pasikultūrinti, plaukioti vandens motociklu, išsinuomoti baidares ne vienai dienai, bet ir su nakvyne, sužaisti dažasvydį, nuvykti į pirtį ar tiesiog pabūti paplūdimyje ir ten pasideginti, tai tik keletas linksmų pramogų kurias siūlo Klaipėdos miestas.

47.5% buvo vyriškos lyties, 50,5% buvo moterys, dėja 2% neatsakė į klausimą. Kaip matyti schemoje apklaustūjų skirtumas tarp moteriškos ir vyriškos lyties nedidelis.

Iš šios schemos lengva suprasti, kad didžioji dalis apklaustūjų buvo 18-24m. ir 36-49m. amžių grupėse. Tik du apklaustieji buvo nepinamečiai ir keturi apklaustieji, gaila, bet neatsakė į klausimą.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 44 puslapiai (4093 žodžiai)
  • Universitetas
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 480 KB
  • Klaipėdos miesto gyventojų rekreaciniai įpročiai
    10 - 2 balsai (-ų)
Klaipėdos miesto gyventojų rekreaciniai įpročiai. (2016 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-miesto-gyventoju-rekreaciniai-iprociai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:27