Klaipėdos miesto skulptūrų parko makromicetai


Klaipedos skulpturu parkas referatas. Skulpturos grybai. Kokios karalystes daugiausiai maitinasi gatavomis maisto medziagomis. Skulpturu parko breziniai klaipedos. Skulpturu parko augalija. Skulptūrų parko augmenija. Klaipėdos skulptūrų parkas augalai. Augalai skulptūrų parke. Nacionalinio parko magistras darbai. Klaipedos makromicetai.

Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Trumpa makromicetų chrakteristika. Makromicetų ekologija. Urbanizuotų teritorijų grybų tyrimai ir želdinių kokybės reikalavimai lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Tyrimo vietovės charakteristika. Tyrimo medžiagos rinkimas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Klaipėdos skulptūrų parke augančių makromicetų sąrašas. Makromicetų taksonomijos, ekologijos analizė. Išvados. Literatūra.


Manoma, kad žemėje gali augti apie 1–1,5 milijono grybų rūšių. Dabar pasaulyje žinoma apie 100 000 grybų rūšių, iš jų apie 20 000 rūšių sudaro kerpės. Kasmet aprašoma apie 1000 naujų mokslui rūšių. Grybų rūšių įvairovė pasaulyje ištirta netolygiai. Geriausiai pažinti makromicetai ir kultūrinių augalų parazitiniai grybai, europos, šiaurės amerikos ir australijos mikobiotos. Kiti žemynai, ypač atogrąžų regionai, menkai tyrinėti. Tam tikrų substratų grybija taip pat nepakankamai ištirta. Lietuvoje dabar nustatyta apie 6500 grybų rūšių (kartu su kerpėmis), iš jų daugiausia aukšliagrybių (apie 3500 rūšių, kartu su grybšiais) ir papėdgrybių (apie 2200 rūšių). Per pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vidutiniškai užregistruojama apie 120 naujų lietuvai grybų rūšių. Tikėtina, kad lietuvoje iš viso galėtų augti ne mažiau kaip 12 000 grybų rūšių. Lietuvoje grybai paplitę tiek natūraliose, tiek antropogeninėse buveinėse. Daugiausia grybų auga miškuose, kadangi čia yra daug ir įvairių grybams tinkamų substratų. Lietuvoje didžiausia grybų rūšių įvairove pasižymi lapuočių ir mišrūs miškai (balevičius ir kt. , 2007).

Kaip ir gyvūnai, grybai minta gatavomis organinėmis medžiagomis, tačiau gyvūnai yra ryjantys, o tuo tarpu grybai - siurbiantys. Grybų ląstelės išskiria į aplinką virškinamuosius fermentus, o po to, kai organinė medžiaga suskaidoma, ląstelės įsiurbia susidariusias maisto medžiagų molekules. Būtent pagal šiuos duomenis grybai ir yra išskirti į atskirą karalystę. Grybų maistas yra nukritę lapai, medžių kamienai ir netgi negyvų gyvūnų kūnai.

Kaip ir bakterijos, grybai yra skaidytojai. Jie palaiko cheminių medžiagų apykaitą ekosistemose-praturtindami juos supančią aplinką organinėmis maisto medžiagomis. Todėl ir yra grybai labai naudingi visai gamtai (tupikina, 1999).

Darbo tikslas - nustatyti klaipėdos miesto skuptūrų parke augančių makromicetų įvairovę ir jų substratinį specifiškumą.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2012 m.
  • 30 puslapių (4421 žodis)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5932 KB
  • Klaipėdos miesto skulptūrų parko makromicetai
    9 - 3 balsai (-ų)
Klaipėdos miesto skulptūrų parko makromicetai. (2012 m. Kovo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-miesto-skulpturu-parko-makromicetai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:18