Klaipėdos savivaldybės biudžeto analizė kursinis darbas


Ekonomikos kursinis darbas.

Teorinė dalis. Vietos savivaldos samprata. Savivaldybių ekonominis pagrindas. Savivaldybių biudžetai. Savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai. Savivaldybių biudžetų sudarymo principai. Savivaldybių biudžetų sudarymo metodai. Praktinė dalis. Klaipėdos miesto savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto analizė. Klaipėdos miesto savivaldybės 2011 – 2013 metų biudžetų pajamos iš mokesčių. Klaipėdos miesto savivaldybės 2012 – 2013 metų asignavimai iš skolintų lėšų. Išvados.


5. Išnagrinėti Klaipėdos m. savivaldybės 2012 - 2013 metų biudžetų asignavimus iš skolintų lėšų, taip pat 2011 - 2013 metų biudžetų asignavimų paskirstymą pagal funkcinę klasifikaciją.

Darbo metodas – įstatymų, mokslinės teorinės literatūros apžvalga, 2011 – 2013 m. Klaipėdos miesto biudžeto analizė.

Kuo gi užsiima šiandieninės savivaldybės? Šiandieninė savivaldybė yra tarsi centrinės valdžios ūkinis padalinys vietoje. Tai tarsi valdžios holdingo kompanija, kuri nuosavybės teise valdo ir tvarko bene visą miesto ar rajono ūkį. Savivaldybėms priklauso specialiosios paskirties akcinės bendrovės, kurios užsiima transporto ir komunalinėmis paslaugomis. Savivaldybės yra mokyklų ir ligoninių savininkės, valdo net kino teatrus, knygynus, vaistines, turi dalį akcijų parduotuvėse ir įvairiose įmonėse, rengia šventes, varžybas, nuomoja patalpas, finansuoja privačių namų remontus ir užsiima kitokia veikla. Pagal šias funkcijas savivaldybė tarsi nėra valdžios ar valdymo įstaiga, o išskirtinė, privilegijuota ūkininkė.

Šiandieninė savivaldybė, kaip jau minėjau, yra centrinės valdžios padalinys, atliekantis ūkines ir dalį reguliavimo funkcijų. Beje, tai nėra geriausias valdžios padalinys, greičiau priešingai, pats neskaidriausias ir, kaip teigia su jomis susiduriantys verslininkai, labai korumpuotas, ypač pasiduodantis grupinių ar asmeninių interesų įtakai. Tiesą pasakius, pačios savivaldybės nedaug ką šioje ydingoje sistemoje tegali pakeisti. Nors ir atlikdamos labai daug funkcijų ir darbų, jos nėra savarankiškos. Apie 90 procentų savivaldybių išlaidų yra apspręstos centrinės valdžios deleguotų funkcijų. Net ir panorėjusios jos negalėtų įvykdyti esminės savivaldybių funkcijų reformos, nes šios funkcijos yra įtvirtintos įstatymu, kurį priima Seimas. Savivaldybių savarankiškumas yra nominalus, tokį turi kiekviena biurokratinė valdymo įstaiga.

Paminėsime keletą iš pagrindinių vietos savivaldos principų, kurie yra išdėstyti Vietos savivaldos įstatyme. Visų pirma turi būti derinami valstybės ir savivaldybės interesai, toliau seka tokie principai - savivaldos institucijos bei jos pareigūnai atskaitingi gyventojams, Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių atitinkamose savivaldybėse tiesioginis dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose, savivaldos institucijų veikla turi pasižymėti viešumu, teisėtumu, socialiniu teisingumu ir būtinas yra jų reagavimas į gyventojų nuomonę. Ir paskutinysis principas - ekonominis savarankiškumas.

Savivaldybės įgyvendindamos savo funkcijas turi turėti ekonominės veiklos pagrindą, kurį sudaro savivaldybės nuosavybė, ir jis yra numatytas Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei Vietinių rinkliavų ir Biudžetinės sandaros įstatymuose. Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę pagal įstatymą tam tikra tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita jos taip pat gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Jei vietos savivaldybės netenka „savo“ nuosavybės arba paprasčiausiai jos neturi, vadinasi jos yra beteisės. Tuo pačiu susiaurėja ekonominis ir finansinis savarankiškumas. Tačiau svarbu pažymėti, jog savivaldybės turi įgyvendinti tokias konstitucines nuostatas, kaip valdomoje teritorijoje esančių įmonių ir organizacijų lėšų telkimas bei pastangos kompleksiškai spręsti ekonominių gyventojų poreikių tenkinimo klausimus ir panašiai.

Savivaldybės negali apsiriboti vien tik administraciniu pavaldumu aukštesniems valstybinės valdžios organams. Savivaldybės turtas yra skirstomas į keturias rūšis:

Galima teigti, jog nuosavybė ir efektyviai funkcionuojantis vietinis ūkis – tai savivaldybių finansinio savarankiškumo pagrindas. Nagrinėjant išsamiau, galima savivaldybės turto rūšis išskaidyti dar smulkiau. Ilgalaikį materialųjį savivaldybės turtą sudaro savivaldybės pastatai ir statiniai, įrenginiai, ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai ir kitas kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas nuosavybės teise priklausantis savivaldybei. Nematerialųjį turtą sudaro teisė naudotis savivaldybių heraldikos objektais, savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos ir kitas nematerialus turtas. Finansiniam turtui priskiriama gautos ir nepanaudotos savivaldybės biudžeto pajamos, savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, naudojant savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos, kurios yra neįskaitomos į savivaldybės biudžetą, reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas bei savivaldybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė yra priskiriamas savivaldybės trumpalaikiam materialiam turtui.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (5343 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 399 KB
  • Klaipėdos savivaldybės biudžeto analizė kursinis darbas
    10 - 10 balsai (-ų)
Klaipėdos savivaldybės biudžeto analizė kursinis darbas. (2016 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-savivaldybes-biudzeto-analize-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:54