Klaipėdos uostas pokario laikotarpiu


Istorijos referatas. Įvadas. Jūrų prekybos uostas. Jūrų žvejybos uostas. Naftos ir anglies eksportas.


Darbo struktūra – Darbo tikslas ir išsikelti uždaviniai lėmė tokią darbo struktūrą: įvadas, temos dėstymas, išvados, naudotos literatūros sąrašas.

Darbo metodai – Darbo problema tiriama remiantis mokslinės literatūros, šaltinių kritine analize, kuri leido atskleisti analizuojamos problemos ištyrimo laipsnį. Darbo tyrimui naudojami: aprašomasis metodas.

„Nuo 1945 iki 1952 – 1553 m. Klaipėdos prekybos uostas, kaip ir prieš karą, funkcionavo daugiau ir pirmiausia kaip importo uostas.“ Iki 1945 m. spalio šis uostas išvis nebuvo eksploatuojamas ir nepriėmė laivų. Pirmąjį laivą „Liubanė“, kurį audra vertė ieškoti prieglobsčio Klaipėdoje, 1945 m. spalį prekybos uostas turėjo priimti nepasirengęs, o normali laivyba buvo atnaujinta spalio 20 d., uostui priėmus garlaivį „Asturija“. Per daugiau kaip du mėnesius uostas iš viso priėmė 10 laivų. Vėliau iki 1953 m. į prekybos uostą kasmet įplaukdavo 150 – 260 laivų, iš kurių buvo iškraunama vidutiniškai dešimtkart daugiau krovinių, nei į juos pakraunama.“

„Iki 1952 – 1953 m. Klaipėdos prekybos uostas veikė kaip įvežamų krovinių perkrovimo vieta, per kurią buvo importuojama anglis, cementas, cukrus, bet pirmiausia įrengimai. Svarbiausias pokytis paskatinęs uosto plėtra, buvo eksporto per Klaipėdos uostą intensyvėjimas, dideliais mastais pasireiškęs iki pat 1956 m. Dabar – nuo 1954 m. – Klaipėda pirmiausia tapo eksporto uostu, ir ši tendencija išliko iki pat tarybų sąjungos suirimo.“

„Pasibaigus karui TSR pateikia užduotis, kurias įgyvendinti buvo privaloma per penkerius metus. Pirmiausia, tai sukurti išvystytą žuvies pramonę, organizuojant aktyvų žuvų gaudymą jūsų gelmėse. Pakelti žuvies sugavimą 1950 m. iki 15000 t, viršijant lygį 12,5 karto. Organizuoti Klaipėdos Aktyviosios žvejybos bazę, aprūpintą treileriais, motoriniais laiveliais ir kt.“ Taigi kaip matome, po antrojo pasaulinio karo įvyko dideli pokyčiai žvejybos uosto plėtotėje iki 1950 –ųjų metų.“

„Trys esminiai pokyčiai vystant žvejybos bazę buvo padaryti 1949 -1950 m. Pirmiausia tai iš esmės naujo žvejybos uosto statyba Klaipėdoje. Remontuojant ir vystant žvejybos uostą turimais resursais, buvusio „Maisto“ fabriko teritorijoje iki 1949 – 1950 m buvo įrengtos naujos estakadinės medinės prieplaukos, sutvarkyta kiek prailginta krantinė ir pagilintas jūros dugnas. 7 – ojo dešimtmečio pabaigoje, pritaikant uostą dar didesniems laivams ir kroviniui perkrauti iš laivų tiesiai į geležinkelio vagonus, buvo pradėta nauja jo rekonstrukcija: iki tol žvejybos uoste vyravusios medinės krantinės nuo 1967 m. buvo keičiamos į gelžbetonines su metaliniais įlaidais. Ši perkrovimo technologija pradėjo veikti 1973. Antrasis pokytis buvo susijęs su žūklės geografijos kaita. Žvejybos geografinė vieta iš Baltijos jūros pasikeitė į Šiaurės Atlanto rajoną.“ Po to pamažu buvo apimami ir kiti rajonai Ramiąjame vandenyne, o 9 –ajame dešimtmetyje Baltijos jūroje tebu pagaunama vos 10 % bendro žuvies kiekio“

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2132 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 154 KB
  • Klaipėdos uostas pokario laikotarpiu
    10 - 6 balsai (-ų)
Klaipėdos uostas pokario laikotarpiu. (2015 m. Rugsėjo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-uostas-pokario-laikotarpiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:06