Klaipėdos uostas


Logistikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Logistikos vadyba-naujausia vadybos mokslo šaka. Planavimas logistikoje. Logistikos mokslo ištakos. Turizmas. Paslauga. Projektinė dalis. Klaipėdos uostas. Uosto struktūra ir paslaugos. Kruizinių laivų terminalas. Klaipėdos uosto valdymo analizė. Siūlymas(i) identifikuotos problemos sprendimui ir jų pagrindimas. Įmonės valdymo struktūros analizė. Analizių rezultatų pateikimas. Problemų sprendimai. Išvados. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.


Norėdamos išlikti konkurencingos, įmonės turi ne tik gaminti prekes ir teikti paslaugas, kurios yra geresnės ir pigesnės negu konkurentų. Jos turi dirbti lanksčiau ir greičiau, o tai priklauso nuo įmonių logistinės veiklos planavimo ir organizavimo.

Nagrinėjant logistikos vadybą kaip vieną iš vadybos mokslo šakų, būtina trumpai apžvelgti ir vadybą kaip visumą.

Pirmasis išsamiai vadybos problemas moksliškai nagrinėti pradėjo mokslinių vadybos pagrindų kūrėjas amerikietis inžinierius F.Teiloras. 1903 m. išleitoje knygoje „Įmonės valdymas“ jis pirmasis pavartojo vadybos funkcijos sąvoką. Vėliau, 1916 m., prancūzų pramonininkas H.Fajolis parašė veikalą „Bendrasis ir pramonės valdymas“, kuriame taip pat apibrėžtos bendrosios valdymo funkcijos. Šių požiūrių pagrindu ir formavosi vadybos turinio suvokimas.

Trumpai ir suprantamai vadybą galima apibrėžti kaip specifinę veiklą, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai. (Zakarevičius, P., 2002.)

Vadyba gyvenime reikalinga visiems ir visur. Kiekvienam žmogui, kokį darbą jis bedirbtų, vadyba – tai nauja profesinės veiklos kokybė.

R.Minalga straipsnyje „Logistikos mokslo ištakos“ rašo apie logistikos termino panaudojimą pirmuosiuose šaltiniuose. Jis teigia, kad „vienos iš vadybos dalių – logistikos – terminas buvo pradėtas naudoti karo mokslo srityje.“ 1850 m. Rusijoje išleistame „Kariniame enciklopediniame leksikone“ logistika apibrėžiama taip: Logistika – kariuomenės judėjimo valdymas tolimais ir artimais nuo priešo atstumais, užnugario aprūpinimo organizavimas. Prancūzų karo specialistas A.Džomini tvirtino, kad logistika jungia daug dalykų, tokių kaip planavimas, valdymas, aprūpinimas ir pan. Tai ne kas kita, kaip pagrindinės vadybos funkcijos. Kadangi karinė logistika atsirado gerokai anksčiau nei verslo logistika, logistikos apibrėžimas buvo suprantamas kaip karinis.

R.Minalga taip pat mini ir lietuvių enciklopedijoje karinės logistikos vardo aiškinamą: logistika seniau vartotas vardas karo mokslo šakai apie vietos ir laiko santykius su kariuomenės veiksmais, ypač žygiais.

Toliau autorius savo straipsnyje rašo, jog gali būti, kad karinė logistika perėmė šį terminą iš logikos. Po to aiškinama logistikos žodžio kilmė: tai prancūziško žodžio „logistique“, šaknis „logis“, kuris reiškia „buveinę. Buveinę galima paaiškinti kaip kariuomenės apgyvendinimą (įkurdinimą). Nors, kaip rašo R.Minalga, didesnė tikimybė, kad logistikos pavadinimas į karinę logistiką atėjo iš matematinės logikos srities.

XX a. viduryje susiformavo pagrindiniai verslo logistikos principai. Jų pagrindą sudarė kai kurios perimtos iš karinės logistikos funkcijos: medžiagos ir produkcijos gabenimas, sandėliavimas, gabenimo kontrolė, atskirų procesų planavimas. Šios funkcijos būtinos sprendžiant verslo įmonių aprūpinimo ir fizininio produkcijos paskirstymo klausimus.

Uosto paslaugos apima visas veiklos sritis, kurios sieja uosto naudotoją su pačiu uostu, t.y. laikotarpį, kuris prasideda nuo laivo atplaukimo i uostą iki visų su laivu arba kroviniu susijusių operacijų pabaigos.

laivo pastatymas į prieplauką: pilotavimas, vilkimas, švartavimas;

krovinio aptarnavimas: laivo pakrovimas, iškrovimas, sandėliavimas, perskirstymas, saugojimas, šaldymas (pavyzdžiui, žuvies ir pan.), terminalai;

krovinio tvarkymas: laivo ir krovinio dokumentų administravimas, leidimai (pavyzdžiui, sanitariniai, muitinės), paslaugų užsakymai;

papildomos paslaugos: laivų remontas, valymas ir atliekų surinkimas, saugumo užtikrinimas ir pan. (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2005, p. 9);

Į laivo pastatymo prieplaukoje paslaugą įeina laivo pilotavimas, vilkimas bei švartavimas. Locmanavimo paslaugą teikia specialūs locmanavimo ekspertai. Jie gerai žino uosto teritoriją ir padeda laivams saugiai įplaukti į uostą. Locmanavimo paslaugos yra teikiamos tiesiogiai iš laivų arba per radiją.

Krovinių aptarnavimas yra vienas iš svarbiausių uosto paslaugų. Ši paslauga apima laivo iškrovimą, pakrovimą, krovinio gabenimą uosto teritorijoje. Kompanijos, kurios specializuojasi krovinių priežiūros sferoje, teikia šias paslaugas kranu ar kitokio transporto pagalba. Krovinių aptarnavimo mokesčiai yra svarbiausi uosto paslaugų naudotojams, nes jie sudaro didžiausią dalį visų kaštų (Paulauskas, 2002, p. 54).

Krovinio tvarkymas yra susijęs su įvairių dokumentų ir leidimų administravimu. Šias paslaugas dažniausiai uostuose teikia specializuoti agentai. Prie viso to, dar yra teikiamos papildomos uostų paslaugos (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2005, p. 10).

Svarbiausios uosto paslaugos yra infrastruktūros tiekimas bei krovinių aptarnavimo paslaugos.

Kiekviename uoste yra kompanijų užsiimančių laivų agentavimo veikla. Agentavimas – tai veikla, kurios metu viena iš šalių (užsakovas) perduoda dalį savo teisių bei pareigų Agentui (vykdytojui) ir įgalioja pastarąjį veikti savo vardu konkretų laiko tarpą arba atliekant konkretų darbą. Agentas privalo veikti laikydamasis visuotinai priimtų ir atskirai gautų instrukcijų, kitaip atstovauti Užsakovo interesams, taip pat palaikyti ryšius su trečiąja šalimi. Agento ir laivo savininko tarpusavio santykius paprastai reguliuoja sutartis.

Klaipėdos uostas. (2015 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/klaipedos-uostas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:38