Klausa ir pusiausvyra


Biologijos konspektas. Somatosensorinė (bendrųjų jutimų, analizatorių) sistema, Organa sensuum. Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema. Analizuoja oro virpėjimus, garsus, jų stiprumą, tonų aukštį, ūžesius bei kūno padėties kitimus erdvėje. Išorinė ausis. Vidurinė ausis. Vidinė ausis. Klausos laidai ir centrai. Pusiausvyros laidai ir centrai. Ausies nervai. Ausis, auris. Išorinė ausis. Ausies kaušelis. Išorinė klausomoji landa. Vidurinė ausis. Būgninė ertmė su klausomaisiais kauliukais. Ausies trimitas. Speninės ataugos ertmės. Vidinė ausis. Kaulinis labirintas. Prieangis. Sraigė. Trys pusratiniai kanalai. Plėvinis labirintas yra kaulinio labirinto viduje. Išorinė ausis. Ausies kaušelį sudaro savitos formos elastinė kremzlė, kaušelio apatiniame gale kremzlės nėra, oda pripildyta riebalinio audinio. Išorinė klausomoji landa – ilgis 2,5 cm, skiriama kremzlinė ir kaulinė dalys. Vidurinė ausis. Būgninė ertmė yra smilkinkaulio piramidėje, apie 1 cm³ šiašiasienė ertmė. Šoninėje sienoje yra būgnelis, kuris skiria išorinę klausomąją landą nuo būgninės ertmės. Būgninėje ertmėje yra trys klausomieji kauliukai plaktukas, priekalas ir kilpa. Ausies trimitas – jungia būgninę ertmę su nosiarykle. Vidinė ausis. Kaulinis labirintas. Prieangis centrinė kaulinio labirinto dalis. Sraigė – 2,5 karto apie kaulinę ritę susisukęs spiralinis kaulinis kanalas. Kauliniai pusratiniai kanalai yra trys. Kiekvienas į prieangį atsiveria dviem galais – kojytėmis. Viena iš kojyčių išplatėjusi vadinama ampule, kita – paprasta kojytė. Plėvinis labirintas yra kaulinio labirinto viduje. Plėviniame labirinte yra centrinė dalis, sraigės latakas ir puratiniai kanalai. Sraigės plėvinis latakas baigiasi kaulinio sraigės kanalo viršūnėje. Plėviniai pusratiniai kanalai yra trys. Kanalų galai sudaro plėvines ampules, kur yra plaukuotųjų juntamųjų ląstelių. Juntamąsias ląsteles dengia drebučių konsistencijos medžiaga, o jos paviršiuje yra kristalų (otolitų). Žmogui keičiant kūno padėtį, judėjimo greitį, kryptį, otolitai mechaniškai veikia plaukelius. Šis dirginimas transformuojamas į nervinį impulsą ir pusiausvyros nervu perduodamas į galvos smegenis. Klausos laidinė dalis ir centrai. Per išorinę klausomąją landą garso bangos suvirpina būgnelį, jis virpesius perduoda klausomiesiems kauliukams, nuo jų virpesiai perduodami perilimfai, nuo perilimfos judesiai perduodami spiralinio organo juntamosioms ląstelėms, kurių plaukelių judesiai sukelia endolimfos bangavimą. Sraigės n. skaidulos patenka į sraigės (trapecinio kūno) br. Apatinių keturkalnio kalnelių branduoliai jungiasi su akie judinamųjų n, bei kitų galvos nervų motoriniais branduoliais, su nugaros motoriniais br. Medialinių kelinių kūnų neuronų ataugos pasiekia klausos projekcinę sritį, esančią smilkininėje skiltyje. Pusiausvyros laidinė dalis ir centrai. Laidinę dalį sudaro prieangio (pusiausvyros) nervas ir laidai. Pirmasis neuronas yra prieangio mazge, vidinėje klausomojoje landoje. Klausos fiziologija. Garsus skleidžia virpantys kūnai. Garsas sklinda išilgine banga, sudarydamas oro sutankėjimus ir išretėjimus. Pagal sklindančių bangų teoriją garso virpesiai sukelia endolimfos ir pamatinės membranos judesius, kurie sudirgina tam tikrą klausos receptorių kiekį (sraigėje). Garso bangų skaičius per sekundę rodo garso dažnį (Hz). Garso stiprumo vienetas decibelas, gali būti nuo 0 iki 140 dB, kalbos garso stiprumas 60 dB. Pusiausvyros fiziologija. Pusiausvyra išlaikoma dalyvaujant vestibuliniam aparatui, regos sensorinei sistemai, propriorecepcinei sistemai. Vestibulinio aparato periferinė dalis vidinėje ausyje. Iš vestibulinio aparato kilę dirginimai į sm kamieno branduolius, o iš jų į smegenėles. Kadangi informacija patenka į autonominės nervų sistemos centrus, todėl sukamieji judesiai, greitėjimas, supimasis sukelia vidaus organų rekacijas (pykinimas, vėmimas, krinta kraujo spaudimas, galvos svaigimas, kinta pulsas, kvėpavimas, tai vadinama jūros ligos sindromu).


Ausies kaušelį sudaro savitos formos elastinė kremzlė, kaušelio apatiniame gale kremzlės nėra, oda pripildyta riebalinio audinio.

Išorinė klausomoji landa – ilgis 2,5 cm, skiriama kremzlinė ir kaulinė dalys. Landos pradžioje yra plaukų, daug riebalų bei ausies sierą gaminančių liaukų.

Būgninėje ertmėje yra trys klausomieji kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpa. Kauliukų grandinė perduoda garso bangų sukeltą būgnelio virpesį į vidinę ausį. Prie kauliukų tvirtinasi būgnelio tempiamasis raumuo – įtempia būgnelį, kilpinis r. – atpalaiduoja būgnelį, tokiu būdu pritaiko būgnelį įvairaus aukščio ir dažnio bangoms.

Ausies trimitas – jungia būgninę ertmę su nosiarykle. Apie 36 cm ilgio. Ryjant pro ryklines trimito angas į būgninę ertmę patenka oras ir slėgis abipus būgnelio suvienodėja.

Prieangis centrinė kaulinio labirinto dalis. Priekyje prasideda sraigė, o užpakalyje – pusratiniai kanalai. Tarp prieangio ir būgninės ertmės yra ovalusis ir apvalusis langeliai.

Sraigė – 2,5 karto apie kaulinę ritę susisukęs spiralinis kaulinis kanalas. Sraigė turi pamatą ir viršūnę. Nuo pamato iki viršūnės eina kaulinė spiralinė plokštelė, kuri padalija kanalą į prieangio ir būgno laiptus. Spiralinės plokštelės pagrindu eina spiralinis ritės kanalas, jame yra sraigės nervo spiralinis mazgas.

Kauliniai pusratiniai kanalai yra trys.

Klausa ir pusiausvyra. (2015 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/klausa-ir-pusiausvyra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:27