Klimato kaitos poveikis biosferai


Geografijos referatas.

Įvadas. Klimato kaitos priežastis ir reikalingi veiksmai jai sumažinti. Pagrindiniai antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai. Tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis augalams. Tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis gyvūnų sveikatai. Tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai. Klimato kaitos poveikis visai aplinkai. Klimato kaitos mažinimo veiksmų planavimas. Klimato kaitos poveikio biosferai pavyzdžiai. Išvados. Literatūros sarašas.


Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vienos nuomonės, kad Žemės klimatas keičiasi. Pasauliniai aplinkos pokyčiai, kylantys dėl antropogeninės žmogaus veiklos ir ne tik, yra vienas labiausiai nagrinėjamų klausimų pastaraisiais dešimtmečiais. Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manoma, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Toks klimato kaitos intensyvėjimas ateityje turės vis labiau didėjantį poveikį biosferai todėl gresia įvairaus pobūdžio neigiami padariniai gyvajai gamtai. Bet kurį organizmą jį supančioje aplinkoje veikia visas kompleksas veiksnių, tad koks organizmų atsakas į pakitusią aplinką?

Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Klimato kaitą galime pastebėti iš vidutinės temperatūros anomalijų (žr. paveikslėlį 1.) Į aplinką šios dujos išskiriamos deginant iškastinį kurą, tokiu būdu į atmosferą patenka daug anglies dvideginio (CO2), kuris nespėja natūraliai suskilti ir dėl to jo koncentracija atmosferoje sparčiai didėja. 

Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).

žemės ūkis ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas;

Aukšta žiemos ir pavasario temperatūra prailgins vegetacinį laikotarpį, pakeis užsikrėtusių augalų augimo ciklus ir sumažins jų atsparumą. Per vieną augimo sezoną bus pastebima daugiau kenkėjų kartų. Papildomi duomenys rodo, kad esant šiltoms vasaroms kai kurių vabzdžių rūšių geografinis arealas išplito į šiaurę. Virusais neužkrėstą dauginimo medžiagą, pavyzdžiui, sėklines bulves, bus vis sunkiau užauginti net ir šiaurės platumose, kadangi šiltesnės žiemos bus palankios maro paveiktos rūšims išlikti ir vasarą bus lengviau plisti virusinėms ligoms. Be to, aukštesnė žiemos temperatūra ir potvynių laikotarpiai sudarys palankias sąlygas šaknų puviniui ir amarui.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (1870 žodžių)
  • Universitetas
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 401 KB
  • Klimato kaitos poveikis biosferai
    10 - 3 balsai (-ų)
Klimato kaitos poveikis biosferai. (2016 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/klimato-kaitos-poveikis-biosferai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:52